scintiliãcija (lot. scintillo – spindžiu, kibirkščiuoju), blyksjimas, liuminescencijos trumpas (100 µs–1 ns) blyksnis, atsirandantis scintiliatoriuje dėl jonizuojančiosios spinduliuotės poveikio. Scintiliaciją sužadina elektringosios dalelės, γ kvantai, greitieji neutronai, šiluminiai neutronai. Kiekvieną scintiliaciją sukelia tik viena dalelė; tuo naudojamasi elementariąsias daleles registruojant scintiliaciniu skaitikliu ir scintiliacine kamera.
Pirmą kartą scintiliaciją 1903 atrado W. Crookesas.