Sebastiano del Piombo. Ferry Carondelet ir jo sekretorių portretas (aliejus, apie 1510–12, Thysseno-Bornemiszos muziejus Madride)
Sebastiano del Piombo (Sebastiãnas del Pjòmbas), dar žinomas kaip Sebastiano Piombo, Sebastianus Venetus, Sebastiano Veneziano, Sebastiano Viniziano, tikr. Sebastiano Luciani 1485 ar 1486Venecija (?) 1547 06 21Roma, italų tapytojas. Vienas žymiausių 16 a. pirmos pusės Italijos dailininkų. Vėlyvojo Renesanso atstovas. Venecijoje mokėsi pas Giovanni Bellini ir Giorgione (daug ryškesnė pastarojo įtaka, jo kūriniai dažnai buvo klaidingai priskiriami Sebastiano del Piombo). 1511 išvykęs į Romą dekoruoti bankininko A. Chigi Villa Farnesina (nutapė mitologinės tematikos freskų) Romoje ir liko gyventi. Čia susipažino su Rafaeliu, prisijungė prie jį supančių menininkų; greitai išgarsėjo kaip portretistas. Vėliau daug metų bendradarbiavo su Michelangelo. Daug kūrinių Sebastiano del Piombo sukūrė naudodamasis Michelangelo piešiniais (Pieta, apie 1517, Jėzaus nuplakimas 1524, Montorio Šv. Petro vienuolyno Borgherini koplyčioje, Lozoriaus prikėlimas 1520).
Žymiausi Sebastiano del Piombo nutapyti portretai: Pietro Aretino, Anton Francesko degli Albizzi (abu 1525), Andrea Doria, Klemensas VII (abu 1526), Moters portretas (16 a. 5 dešimtmečio pabaiga). 1531 popiežius Klemensas VII paskyrė jam pelningas Popiežiaus antspaudo (itališkai piombino – švino antspaudas, iš čia ir Sebastiano del Piombo slapyvardis) saugotojo pareigas; dėl to tapė mažiau. Kūriniams (jie tapyti aliejumi ant drobės, medžio plokštės, net ant akmens) būdinga Venecijos mokyklos kolorito ir Romos renesansinės dailės monumentalių formų jungtis.