Sebastiano Ricci

Ricci Sebastiano (Sebastianas Rčis) 1659 08 01Belluno 1734 05 15Venecija, italų tapytojas. Vėlyvojo baroko atstovas. Venecijos mokyklos atstovas. Gyveno Italijos įvairiuose miestuose (daugiausia Venecijoje), t. p. kitose Europos šalyse. Karališkosios tapybos ir skulptūros akademijos Paryžiuje narys (1716). Buvo populiarus aukštuomenėje, turėjo daug garsių mecenatų (kardinolas A. Pignatelli, popiežius Inocentas XII). Ankstyvesnei kūrybai būdinga barokinė ekspresija, vėlesnei – laisvesnis, nervingas potėpis, šviesios spalvos, lengvumas, prabangumas (artimas rokokui). Daugiausia tapė religine ir mitologine tematika bažnyčioms ir didikų rūmams. Sukūrė altorinių paveikslų: Šv. Grigalius Didysis prieš Švč. Mergelę Mariją (apie 1700) Šv. Justinos bazilikoje Paduvoje, Nukryžiuotasis su Švč. Mergele Marija, apaštalu Jonu ir Karoliu Boromiejumi (1704); freskų: Kupidono nubaudimas (1707) Palazzo Fenzi‑Marucelli Florencijoje, lubų freska Venera ir Adonis, sienų freskos (1707) Pitti rūmuose Florencijoje, Prisikėlimas (1714) Karališkosios Chelsea ligoninės koplyčioje. Nutapė labai didelio formato paveikslų: Bakchas ir Ariadnė (1713), Diana ir nimfos maudosi, Bakcho ir Ariadnės susitikimas, Galatėjos triumfas (visi 1714), Šv. Elena atranda tikrąjį kryžių (1733). Sukūrė daug piešinių (Jobas, išjuokiamas žmonos 1695), raižinių. Nors kūrybinis palikimas nevienalytis (kai kurie paveikslai gana žemo lygio), amžininkų buvo laikomas svarbiausiu to laikotarpio Venecijos mokyklos atstovu, iš jo buvo mokomasi, juo sekama. Konfliktavo su teisėtvarka (turėjo daug nemalonumų dėl moterų), ne sykį kalintas, kartą vos nepakartas (išgelbėtas tik garsiems mecenatams įsikišus).