Sebastijonas (dailininkas A. Mantegna, Šv. Sebastijonas, aliejus, apie 1480, Luvro muziejus Paryžiuje)
Sebastijõnas (lot. Sebastianus), šventasis (šventė – sausio 20). Kankinys. Gyveno 3 a. Romoje. Nukankintas valdant Romos imperatoriui Dioklecianui. Sebastijono gyvenimo ir kančios aprašymas atsirado 5 a.; pasak legendos, buvo imperatoriaus Diokleciano gvardijos karininkas, bet slapta išpažino krikščionybę, šelpė ir globojo krikščionis. Paaiškėjus, kad Sebastijonas yra krikščionis, imperatoriaus įsakymu sušaudytas strėlėmis, bet stebuklingai pasveiko. Vėliau už krikščionybės išpažinimą buvo užmuštas lazdomis, kūnas įmestas į didįjį Romos kanalą. Palaidotas prie Apijaus kelio. 367 ant Sebastijono kapo pastatyta bazilika (buvo viena iš 7 pirmųjų Romos bažnyčių). Atributas – strėlės.
Ankstyvosios krikščionybės dailėje vaizduojamas barzdotas, trumpais drabužiais be strėlių žymės. Renesanso dailėje paprastai vaizduojamas kaip jaunuolis, pririštas prie stulpo arba medžio, kūnas pervertas strėlių, prie jo kartais vaizduojami ir budeliai, alebardomis, ietimis ir strėlėmis ginkluoti romėnų kareiviai. Laikomas sergančiųjų maru globėju.