Sebekas (Kom Ombo šventyklos, pastatytos Ptolemėjų dinastijos 2–1 a. prieš Kristų, bareljefas)
Sebèkas, Sobèkas, senovės egiptiečių vandens, Nilo potvynių dievas. Garbintas, manoma, jau Senosios valstybės laikotarpiu (apie 2800–apie 2250 prieš Kristų). Kultas paplito Vidurinės valstybės laikotarpiu (ypač klestėjo valdant XII dinastijai, apie 1938–apie 1756 prieš Kristų). Sebekas veikia soliariniuose mituose, laikomas dievo Ra padėjėju, siejamas su Ozyriu, minimas ir Ozyrio mitų cikle (kai kuriuose tekstuose Sebekas vadinamas Ra ir Ozyrio priešu). Sebeko šventasis gyvūnas – krokodilas. Kulto centrų buvo al Fajumo oazėje (vieną joje įkurtų miestų, Šedetą, senovės graikai vadino Krokodilopoliu), čia Sebekas garbintas ir kaip ligonių globėjas.
Kai kurių tyrinėtojų teigimu, Sebekas galėjo būti siejamas su vaisingumu, derlingumu, mirtimi ir laidojimo apeigomis. Sebekas garbintas ir Ptolemajų (helenizmo) bei Romos laikotarpiais (Ombe, dabar Kum Umbu – čia rasta balzamuotų krokodilų kapinynų – ir kitose Aukštutinio Egipto vietovėse). Piramidžių tekstuose Sebekas vadinamas deivės Neitės sūnumi.
Daugelyje tekstų įvardijamas kaip dievų ir žmonių gynėjas (esą, jo nuožmumo bijo net ir tamsos jėgos). Vėlyvuoju Senovės Egipto religinės ir mitinės raidos laikotarpiu Sebekas minimas drauge su deive Sebektet. Vykstant sinkretizmo procesui tapatintas su dievais Ra, Amonu, Chnumu.
Sebekas vaizduojamas kaip žmogus, žmogus krokodilo galva arba kaip krokodilas (dažniausiai dėvintis karūną).