secèsija (lot. secessio – atsiskyrimas, pasišalinimas), Austrijoje susiklosčiusi moderno atmaina. Reiškėsi 19 a. pabaigoje–20 a. pradžioje architektūroje, vaizduojamojoje ir taikomojoje dailėje, aprangoje.
Dailininkų studijos Darmstadte pagrindinio fasado fragmentas (architektas J. M. Olbrichas, 1908)
Secesijos idėjinį pagrindą ir stilistiką formavo gyvenimo filosofijos idėjos, austrų ir vokiečių simbolizmas, Europoje plintantis racionalizmas, orientalizmas, Meno ir amatų sąjūdis (Arts and Crafts Movement). Secesiją skatino stiprėjančios buržuazijos poreikiai, jos raidai įtaką darė Vienos Sezession (įkurta 1897; iš grupuotės pavadinimo kilo terminas) ir jo skleidžiamos antiakademistinės nuostatos, dailės atsinaujinimo sąjūdžiai Prancūzijoje, Vokietijoje, Belgijoje, Didžiojoje Britanijoje (labiausiai Glazgo mokykla, propagavusi moderno geometrinę pakraipą). Secesijos atstovai siekė sukurti stilistiškai vientisą gyvenamąją aplinką, suartinti dailiuosius amatus ir pramoninę gamybą. Secesijos principus propagavo žurnalas Ver Sacrum, Vienos dirbtuvių (įkurtos 1903) veikla. Secesijos dailėje perimta simbolizmo ikonografija (mirties, meilės, aistrų tematika), siekta vaizdo simbolinės prasmės. Būdinga dekoratyvumas, asimetrija, grakštus linijinis piešinys, išilgintos figūrų proporcijos. Secesija labiausiai paveikė knygų, taikomosios grafikos ir taikomosios dailės raidą.
Žymesni atstovai Austrijoje: architektai – J. Hoffmannas, J. M. Olbrichas, O. Wagneris, dailininkai – G. Klimtas, K. Moseris, M. Kurzweilis (1867–1916), D. Peche (1887–1923). Secesija plito Austrijos kultūros regiono šalyse – Čekijoje, Lenkijoje, Vokietijoje, Vengrijoje.
Secesija Lietuvoje
Lietuvoje secesija reiškėsi 1900–14; Secesijos plėtrą skatino Lietuvos dailininkų ryšiai su Lenkija ir Vokietija, 20 a. pradžios dailės parodos Vilniuje (lenkų draugijos Sztuka paroda Ars 1903, Miuncheno Secession 1918). Secesija reiškėsi architektūroje (vadinamoji J. Montvilos kolonija – gyvenamųjų namų kompleksas prie Lukiškių aikštės, 1911–13), knygų ir taikomojoje grafikoje, tapyboje, taikomojoje dailėje. Secesijos apraiškos būdingos P. Galaunės, V. Jomanto, P. Rimšos, K. Šimonio knygų grafikai, M. K. Čiurlionio, P. Kalpoko (nuo 1907 buvo Miuncheno Secession narys), F. Ruščico tapybai, P. Rimšos skulptūrai, t. p. 20 a. pradžios interjerams.
J. Montvilos kolonija Vilniuje (1911, architektas A. Kleinas ir kiti)
2972
L: K. Varnedoe Wien 1900. Kunst, Architektur & Design Köln 1993.