secesija

secèsija (lot. secessio – atsiskyrimas, pasišalinimas), 19 a. sąjūdis dėl Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) pietinių valstijų atsiskyrimo nuo šalies ir atskiros valstybės sukūrimo. Secesijos užuomazgos – 18 a. pabaigoje kilę stiprios centrinės valdžios šalininkų federalistų ir antifederalistų ginčai dėl JAV konstitucijos, 19 a. pradžioje vykusios diskusijos dėl valstijų suverenumo ir vadinamoji nulifikacijos doktrina (1832), skelbianti valstijų teisę panaikinti federalinius įstatymus. Jau per 1812–14 karą su Didžiąja Britanija būta kai kurių Naujosios Anglijos valstijų planų išstoti iš JAV. Kilus nesutarimams dėl muitų 1828 ir 1832 atsiskirti bandė Pietų Karolina. Secesija stiprėjo 19 a. 5–6 dešimtmetyje išryškėjus Pietų ir Šiaurės prieštaravimams dėl požiūrio į vergiją, abiejų regionų socialinių ir ekonominių skirtumų ir pastangų vyrauti. Šių prieštaravimų nepavykus išspręsti kompromisiniais sprendimais (Misūrio kompromisas, 1820, 1850 kompromisas) pietinių valstijų siekis atsiskirti stiprėjo. 1860 11 JAV prezidentu išrinkus vergijos priešininką A. Lincolną 1860 12 Pietų Karolina išstojo iš JAV. 1861 02 septynios pietinės valstijos – Alabama, Florida, Džordžija, Luiziana, Misisipė, Pietų Karolina ir Teksasas – paskelbė atsiskiriančios nuo JAV ir sukuriančios Amerikos konfederacijos valstijas (1861 04–05 prie minėtų valstijų prisidėjo Arkanzasas, Šiaurės Karolina, Tenesis ir Virdžinija). Jų pralaimėjimas JAV pilietiniame kare (1861–65) nutraukė pietinių valstijų pastangas atsiskirti ir ginčus dėl valstijų suverenumo ribų.