Sèchmeta, Sachmetà, senovės egiptiečių karo, mirtinos saulės kaitros deivė; viena svarbiausių deivių. Kosminės tvarkos manifestacija, suvienijanti blogio ir gėrio elementus. Laikyta saulės dievo Ra dukterimi, dievo Ptaho žmona, jaunos dievybės Nefertumo (Nefertemo) motina. Kai kurių tyrinėtojų teigimu, jie sudarė Memfio (čia buvo Sechmetos kulto centras) aukščiausiųjų dievų trejetą. Tikėta, Sechmeta globoja faraoną mūšyje, padeda jam kautis, žudo priešus ugnies strėlėmis, yra ūmi, nesivaldanti, jos kūnas spindi kaip vidudienio saulė, iš jos kvėpavimo atsirado dykuma. Sechmeta garbinta kaip gydymo deivė (ypač Žemutiniame Egipte; jos žyniai, manoma, dažniausiai buvo ir gydytojai; Vidurinės valstybės laikotarpiu gydytojai dažniausiai vadinti sechmetais), padedanti nugalėti ligas (bet, tikėta, galinti jas ir sukelti), gimdyvių globėja. Sechmetos kultas suklestėjo valdant XII dinastijos faraonui Amenemchetui I, jo centru tapo Itaujis (Itaurija; dabar al Lištas).
Sechmeta. Piešinys Chnumo šventykloje Isnoje (Egiptas)
Metų pradžioje buvo švenčiama Sechmetai skirta šventė, manoma, sieta su Saule, dienos pailgėjimu (mituose Sechmeta dažniausiai asocijuojama su dievo Ra akimi, atlieka saulės saugotojos funkciją). Viename mitų pasakojama, kad Ra, supykęs ant žmonių už nuodėmingumą, nusprendė juos sunaikinti. Žudynės buvo patikėtos Sechmetai (kituose variantuose – Bastet, Hator, Tefnut). Ją numaldė tik dievų ant žemės (kituose variantuose – į Nilą) išlietas vynas, kurį Sechmeta supainiojo su krauju ir taip apsvaigo, kad nebepajėgė žudyti (todėl per Sechmetai skirtą šventę buvo paprotys be saiko svaigintis vynu).
Sechmetai ilgainiui priskirtos dievų ir viso pasaulio saugotojos funkcijos. Egiptą ištikus maro epidemijai faraonas Amenchotepas III įsakė pagaminti daugybę (kai kuriuose šaltiniuose teigiama, 700) deivės Sechmetos statulų, kad numaldytų dievų rūstybę. Sechmetai skirtų šventyklų buvo visame Egipte (pvz., Taremu vietovę Žemutiniame Egipte, dabar Tell al Mukdamas, dėl šventyklų gausos ir įspūdingos architektūros senovės graikai vadino Leontopoliu – Liūtų miestu), jas dažniausiai statydindavo šalia dykumos (netoli liūtų gyvenamųjų vietų, taip siekdami nuo jų apsisaugoti). Sechmeta sieta (vykstant sinkretizmo procesui dažniausiai ir tapatinta) su kitomis deivėmis (dažniausiai Hator, Bastet), laikyta deivės Maat arbitre Ozyriui teisiant mirusiuosius.
Sechmeta vaizduojama kaip liūtė arba moteris liūtės galva, vilkinti drabužius, paprastai raudonus, arba nuoga, ant galvos turinti saulės diską su jį apsivijusia kobra, rankoje laikanti ankhą. Jos šventasis gyvūnas – liūtas (Sechmetos šventyklose, pvz., Heliopolyje, buvo laikomi vadinamieji šventieji liūtai).