Sedà, miestas Mažeikių rajono savivaldybės teritorijoje, į pietvakarius nuo Mažeikių; seniūnijos, parapijos centras. 900 gyventojų (2020). Per Sedą teka Varduva, Sedos rytinėje dalyje telkšo Sedos ežeras. Plentai į Mažeikius, Plungę, Telšius. Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų, Šv. Jono Nepomuko bažnyčios. Sinagoga. Paštas, ligoninė, ambulatorija, pirminės sveikatos priežiūros centras, gimnazija (nuo 2007), muzikos mokyklos Sedos skyrius, vaikų darželis, kultūros centras, biblioteka (įkurta 1949). Vytauto Didžiojo paminklas (pastatytas 1931, akmentašys P. Bielskis; restauruotas 1984). Prie miesto yra Sedos piliakalnis. 1,5 km į šiaurės vakarus nuo Sedos yra Varduvos kraštovaizdžio draustinis.
Sedos herbas
Architektūra
Miestas stačiakampio plano, jame susipynę savaimingos raidos spindulinio ir planingai suformuoto stačiakampio plano formos; pastarasis įgavo tokią formą 1765 pagal klasicistinius principus rekonstravus centrinę dalį. Centre gatvės tiesios, kitur – vingiuotos. Trijų pagrindinių gatvių sankryžoje yra beveik stačiakampė aikštė.
Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčios Sedoje varpinė (19 a. pradžia)
Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčios (1770) ir varpinės (19 a. pradžia, restauruota 2018) ansamblis (Sedos bažnyčia). Bažnyčia liaudies architektūros, medinė, stogą puošia 3 ornamentuoti kryžiai (1790); viduje – 5 ažūriniai reljefiniai sudėtingų rokoko formų altoriai (18 a. antra pusė). Varpinė medinė, joje – 2 vertingi varpai (1762 ir 1793), ant stogo – ornamentuotas kryžius su vėjarodžiu (18 a. pabaiga). Šventoriaus pakraščiu išdėstyta 14 stogastulpių su Kryžiaus kelio stotimis (19 a. pradžia). Liaudies architektūros formų Šv. Jono Nepomuko bažnyčia (1781–90). Sinagoga (20 a. pradžia), romantizmo architektūros magazinas (19 a. antra pusė, 1974 rekonstruotas, dabar jame paminklų dirbtuvės), vandens malūnas (19 a. pradžia). Koplytstulpis su Kristaus, nešančio kryžių, skulptūra (20 a. pirma pusė).
Šv. Jono Nepomuko bažnyčia Sedoje (1781–90)
2271
Istorija
Minima nuo 13 a., nuo 15 a. buvo judrus pasienio su Livonija punktas, 1500 vadintas miesteliu, o 1538 – miestu. 1508 pastatyta pirmoji katalikų, 1587 – evangelikų reformatų bažnyčia.
1545 Sedai suteikta turgaus ir prekymečių privilegija. Ji labai nukentėjo per 17 a. vidurio ir 1700–21 Šiaurės karą (1659 sudegė 43 namai), 1771 apiplėšta konfederatų ir Rusijos kariuomenės. 1694 Sedoje buvo 54 dūmai, 23 karčemos (smuklės), sinagoga. 18 a. antroje pusėje miestelis atsigavo: greta senosios jo dalies pagal klasicistinį planą suformuota nauja, stačiakampėje aikštėje pastatytos prekybos eilės. 1780 Seda gavo 2 savaičių turgaus privilegiją. 1659, 1699, 1827, 1886, 1910, 1916 miestelis degė. Per 1830–1831 sukilimą Sedą užėmė sukilėliai, po sukilimo dvaras ir miestelis konfiskuoti. 1871 buvo vaistinė. Per Rusijos 1905–07 revoliuciją 1905 12 nušalinta rusiška valsčiaus valdyba. 1911 įsteigtas linų fabrikas. 1915–18 Seda buvo apskrities, 1919–50 – valsčiaus centras. 1919 Sovietų Rusijos kariuomenei priešinosi vietos partizanai. 20 a. 4 dešimtmetyje Sedoje buvo elektrinė, žemės ūkio kooperatyvas, pieninė, 2 bankeliai, malūnas, 2 lentpjūvės, skerdykla, vilnų karšykla, mezgykla, pastatyti šaulių namai.
Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčia Sedoje (1770)
1941 08 nacių Vokietijos okupacinės valdžios įsakymu Sedos žydų kapinėse ir Mažeikiuose nužudyti Sedos žydai. 1944 10 07 į rytus nuo miestelio įvyko Tėvynės apsaugos rinktinės ir puolančios SSRS kariuomenės dalinių Sedos kautynės. Po II pasaulinio karo apylinkėse veikė Alkos rinktinės Lietuvos partizanai. Sovietų valdžia ištrėmė 35 Sedos gyventojus. 1950 Seda gavo miesto teises, 1950–59 buvo rajono centras. 2004 patvirtintas Sedos herbas.
1796 buvo 398, 1833 – 868, 1897 – 2015, 1923 – 1851, 1959 – 2126, 1970 – 1822, 1989 – 1500, 2001 – 1309 gyventojai.
Seda
L: A. Baliulis Iš Sedos praeities / Seda. Žemaičių praeitis d. 5 Vilnius 1997.
972