Sedãno mšis, 1870–71 Prancūzijos–Prūsijos karo lemiamos kautynės. Įvyko 1870 09 01 prie Prancūzijos rytiniame pasienyje esančios Sedano tvirtovės. Prancūzijos kariuomenė (120 000 karių, vadas maršalas M.‑E.‑P.‑M. de Mac‑Mahonas) siekė išlaisvinti prie Metzo Prūsijos kariuomenės apsiaustą Reino armiją. M.‑E.‑P.‑M. de Mac‑Mahonui kelią pastojo šia kryptimi greitai permesta Saksonijos kronprinco Alberto vadovaujama kariuomenė ir po kelių nedidelių susirėmimų privertė prancūzus trauktis Sedano link. Tuo metu Prūsijos 3 armija (vadas kronprincas Frydrichas Vilhelmas) užkirto Prancūzijos kariuomenei galimybę pasitraukti link Paryžiaus ir prancūzai 1870 09 01 atsidūrė apsiaustyje. Kartu su kariuomene buvusio Napoleono III įsakymu jie tą pačią dieną kelis kartus nesėkmingai bandė prasiveržti, bet dėl atsakomosios artilerijos ugnies ir Prūsijos kariuomenės (224 000 karių, vyriausiasis vadas H. von Moltke) kontrpuolimo pasitraukė į Sedaną. Prūsijos artilerijai iš arti pradėjus apšaudyti Sedaną Napoleonas III kitą dieną (09 02) įsakė Prancūzijos kariuomenei kapituliuoti.
Žuvo apie 3000, sužeista apie 14 000, dingo be žinios apie 21 000, paimta į nelaisvę 83 000 Prancūzijos karių. Prūsijos karių žuvo apie 2300, sužeista apie 6000, dingo be žinios 700. Po 2 d. žinioms apie mūšį pasiekus Paryžių čia kilo bekraujė revoliucija (Prancūzijos rugsėjo revoliucija), buvo nuversta monarchija ir paskelbta respublika. Napoleonui III leista emigruoti į Didžiąją Britaniją. Sedano mūšį išsamiai aprašė É. Zola romane Sutriuškinimas (La Débâcle 1892).