Sedgemooro mūšis

Sedgemooro mūšis (Sèdžmuro mšis), Anglijos karaliaus kataliko Jokūbo II šalininkų ir jo valdžia nepatenkintų protestantų kautynės 1685 07 06. Vyko per pretendento į Anglijos sostą Monmoutho kunigaikščio vadovaujamą sukilimą (1685). 1685 02 mirus teisėtų vaikų neturinčiam karaliui Karoliui II sostas atiteko jo broliui Jokūbui II, kuris buvo katalikas. Naudodamasis kilusiu protestantų nepasitenkinimu Karolio II nesantuokinis sūnus J. S. Monmouthas, tuo metu gyvenęs Olandijoje, su šalininkais 1685 06 išsilaipino protestantų dominuojamoje Pietvakarių Anglijoje (Dorseto grafystėje). Somerseto grafystės centre Tauntone jis buvo karūnuotas. J. S. Monmoutho viltys, kad sukils Češyro grafystė, Rytų Anglija, o iš Škotijos sėkmingai puls Argyllio erlas Archibaldas Campbellis, nepasiteisino. Sukilėlių kariuomenė (apie 4000 daugiausia šakėmis ginkluotų amatininkų ir valstiečių) pasitraukė į Bridgewaterį (Somerseto grafystė), iš kurio naktį puolė prie Westonzoylando kaimo (Sedgemooro rajonas; iš čia mūšio pavadinimas) stovyklavusius rojalistus (apie 3000 karių). Šie dėl geresnės ginkluotės ir karinio parengimo sukilėlius greitai apsupo ir privertė bėgti. Žuvo apie 1300 sukilėlių, vėliau daug jų buvo sugauta ir pakarta ar ištremta. Po kelių dienų į nelaisvę pateko ir J. S. Monmouthas (įkalintas Londono Toweryje ir nukirsdintas).