sedimentãcija (lot. sedimentum – nusėdimas, nuosėdos), dalelių nusėdimas iš judančios arba ramybėje esančios suspensijos veikiant gravitacijos, išcentrinei jėgoms arba elektromagnetizmui dėl nevienodo dispersinės fazės ir terpės tankio. Nusėdimo greitis priklauso nuo dalelių dydžio, pavidalo, laisvojo kritimo pagreičio, daleles veikiančios išcentrinės jėgos stiprumo. Dėl elektromagnetizmo kai kurios dalelės jungiasi į stambesnius agregatus – vyksta nusėdimą spartinanti koaguliacija arba koalescencija. Nusėda įvairaus dydžio dalelės, nuo didelių riedulių vandens srovėje iki dulkių arba atskirų molekulių suspensijose.
Dėl sedimentacijos Žemės paviršiuje susikaupus nuosėdoms susidaro nuosėdinės uolienos, skaidrėja vanduo, atmosferoje mažėja skystųjų ir kietųjų dalelių. Sedimentacija naudojama naudingosioms iškasenoms sodrinti, chemijos ir naftos perdirbimo technologijoje gautiems produktams atskirti, smulkioms medžiagoms valyti ir jų dalelių dydžiui nustatyti.
838