Sedõs bažnýčia, Švč. Mergẽlės Marjos Ėmmo į dañgų bažnýčia, bažnyčia Mažeikių rajono savivaldybės teritorijoje. Didžiausia ir puošniausia 18 a. medinė bažnyčia Žemaitijoje; viena vertingiausių Lietuvoje. Be bažnyčios, kompleksui priklauso varpinė, jį supa akmenų mūro tvora.
Architektūra
Sedos bažnyčia ir varpinė (18–19 a.)
Sedoje ant Varduvos upelio kranto stovinti bažnyčia yra medinė halinė, lotyniškojo kryžiaus plano, su tarp navų ir presbiterijos įterptu transeptu (jame išdėstytos koplyčios ir 2 dviaukštės zakristijos), šešiakampe apside. Vidurinė nava 5 kartus platesnė ir aukštesnė už šonines (virš jų įrengtos kolonomis paremtos galerijos, jos tęsiasi ir transepte). Apsidę nuo transepto skiria aukštai iškelta sija su Nukryžiuotojo, Švč. Mergelės Marijos ir šv. Jono skulptūromis, vargonų chorą nuo navos – plati banguoto kontūro arka. Bažnyčią dengia išskirtinai status ir masyvus valminis stogas (jo aukštis prilygsta sienų aukščiui). Jo kraigo kampus vainikuoja keturi maži bokšteliai su kryžiais, kryžmoje iškeltas raiškiausias eksterjero architektūros elementas – aštuonkampis barokinio silueto bokštas. Sienos suręstos iš keturkampių rąstų, išorėje apkaltos vertikaliomis lentomis. Fasaduose dviem eilėmis išdėstyti langai: apačioje – aukšti, su banguota sąrama, viršuje – maži, apskriti, įkomponuoti kvadratinės plokštumos rėmuose, įstiklinti spalvotu stiklu.
Sedos bažnyčios interjeras (vaizdas į didįjį altorių)
Sedos bažnyčioje išliko 5 mediniai barokiniai altoriai: presbiterijoje – didysis (buvo skirtas Švenčiausiojo Sakramento ir Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų temoms, 1959 jas pakeitė Švenčiausiosios Jėzaus Širdies tema), Šv. Jono Nepomuko (kairėje) ir Šv. Antano Paduviečio (dešinėje, visi apie 1774), transepte – Švč. Mergelės Marijos Škaplierinės (kairėje) ir Jėzaus Kristaus (dešinėje, 1794). Presbiterijos ir transepto (pastatyti vėliau) mediniai altoriai skirtingos meninės raiškos: presbiterijos altoriai yra ramesnių, griežtesnių, ankstyvojo klasicizmo elementų turinčių formų (didžiojo altoriaus kompozicija erdvinė; šoniniai gana plokšti), transepto altoriai – įgaubtos formos su stipriai į priekį išsikišusiomis kolonomis, laužytais ir grakščiai aukštyn užlenktais antablementais, paryškinančiais altorių erdvinę kompoziciją. Presbiterijos altoriai gausiai dekoruoti veržliomis, liepsnas ir vėduokles primenančiomis rokailėmis, įmantriai susuktomis spiralėmis, gėlių žiedais. Altorių sparnuose ir ant antablementų pastatytos plokščios vazos, plokštumas ir erdves užpildo angeliukų ir tarp kolonų stovinčios polichrominės šventųjų skulptūros.
Itin laisva ir originali transepto altorių puošyba: būdinga įprastinės simetrijos nesilaikymas, skirtingi kolonų kapiteliai, lambrekeno ornamentu puošti baldakimai, savitas lietuvių liaudies elementų turintis dekoro stilius (stilizuoti rūtų lapeliai ir šakelės).
Sedos bažnyčios didysis ir Šv. Antano Paduviečio (dešinėje) altoriai (abu apie 1774)
Bažnyčioje išliko dalis 17–18 a. altorinių paveikslų: Švč. Mergelės Marijos Ėmimas į dangų (17 a. vidurys, aptaisai, 1669, pertapytas 19 a.), Šv. Antanas (su aptaisais), Šv. Laurynas, Šv. Juozapas. Vertingas 18 a. dvipusis paveikslas su klūpančio Jėzaus ir Pietos atvaizdais (buvo sukurtas nešiojamam altorėliui, ėmė garsėti malonėmis ir 1770 buvo perkeltas į Jėzaus Kristaus altorių, manoma, 1777 pertapytas ar restauruotas; dabar altoriuje kabo Jėzaus Alyvų kalne kompozicija). Išliko ir retos ikonografijos paveikslų: Šv. Roko atvaizdas (18 a. pradžia; kabojo Šv. Jono Nepomuko altoriuje, paveiksle t. p. pavaizduoti šv. Sebastijonas ir šv. Rozalija), Švč. Mergelės Marijos Škaplierinės altorinis paveikslas (19 a. antra pusė, jame – retai dailės kūriniuose vaizduojamas šv. Kirilas Karmelitas). Esama vertingų Nukryžiuotojo skulptūrų (ant presbiterijos sijos, prienavyje), barokiniai vargonai (įrengti 1801–03), sakykla, krikštykla su Jėzaus krikšto siužeto paveikslu (abi 19 amžius).
Bažnyčios šventorių juosia akmeninė tvora (pietvakarinėje dalyje prišlieta koplytėlė, 1825, joje dabar laikomi bažnyčios reikmenys), jame – 14 stogastulpių su Kristaus kelio stotimis, Lietuvos krikšto 600‑osioms metinėms skirtas stogastulpis, kryžius. Šventoriaus kampe, senosios varpinės vietoje, pastatyta dabartinė medinė varpinė (1851; 1985 stogo lentelės pakeistos skarda, restauruota 2018); varpinėje kabo 3 varpai (1762, 1793 ir 1886).
Istorija
Pirmoji bažnyčia šioje vietoje pastatyta 1508, ją fundavus Dirvėnų tijūnui Vaclovui Bartoševičiui su žmona Elžbieta Juškaite. 1538 fundaciją padidino jų sūnus Jonas Bartoševičius. Bažnyčiai buvo suteiktas Švč. Mergelės Marijos Gimimo, Ėmimo į dangų, šv. Vaclovo, šv. Elžbietos ir Švenčiausiosios Trejybės titulas.
Sedos bažnyčios sakykla (19 a.)
16 a. antroje pusėje bažnyčia atiteko Sedos dvaro savininkui kalvinistui Morkui Vnučkai ir buvo apleista. 1612 Žemaičių vyskupui Mikalojui Pacui inicijavus bažnyčios ir jos valdų grąžinimą katalikams, ji pagal 1613 11 13 susitarimą su dvaro savininku Ariogalos tijūnu Sebastijonu Kęstortu perduota Alsėdžių klebonui (buvo atnaujinta, veikė kaip parapinė bažnyčia). Po 17 a. vidurio karų su švedais apie 1666 remontuotas bažnyčios stogas, sienos ir bokštelis. 1676 popiežiaus Klemenso X privilegija prie bažnyčios įkurta Švč. Mergelės Marijos Škaplierių brolija. 1707 07 28 bažnyčia konsekruota, jai suteiktas Švč. Mergelės Marijos Gimimo, Ėmimo į dangų, šv. Elžbietos, šv. Vaclovo ir Visų Šventųjų titulas. 1767 bažnyčioje įkurta Švenčiausiojo Sakramento brolija. 1768–70 bažnyčia perstatyta (1769 kunigas Mykolas Jonas Domaševičius pašventino kertinį akmenį), manoma, ir padidinta. Presbiterijoje įrengus 3 altorių ansamblį 1774 04 17 konsekruota, jai suteiktas dabartinis titulas. Per apie 1780 arba 1791–92 remontą įrengti 2 altoriai transepte. 19 a. ne kartą remontuota: 1816 išmūryti nauji pamatai (aptinkuoti 1932), stogas uždengtas lentelėmis ir nudažytas raudonai, pataisytos išorės sienos nudažytos žalia spalva, įrengtos galerijos, 1823 plytų grindinys pakeistas į medines lentas ir ąžuolinį parketą, pataisyti ir perdažyti langai, balta spalva perdažytas interjeras, įstatytos naujos dvigubos centrinės navos durys.
3275