Sedùlijus (lot. Sedulius), Sedulius Scottus, 9 a. airių poetas, teologas, filosofas. Karolingų renesanso atstovas. Apie 840 iš Airijos atvyko į Lježą. Čia įkūrė kultūrinį centrą, mokė imperatorių Lotaro I ir Karolio II Plikagalvio vaikus. Sukūrė daugiau kaip 83 eiliuotas panegirikas, epigramas, poemas, jose antikiniu metru aprašė mūšius su normanais ir kita. Svarbiausiame veikale Apie krikščionių valdovus (De rectoribus christianis) aiškino valstybės valdymo principus, teigė, kad karalius, kaip Dievo vietininkas, turi rodyti pavaldiniams dorovingumo pavyzdį – visuomeninis gyvenimas remiasi dorove. Karaliaus valdžia nėra absoliuti, paklūsta Dievo valdžiai. Netinkamai einantį pareigas karalių Bažnyčios vyresnieji gali nušalinti nuo sosto. Parašė įvadą į Aristotelio logiką, Porfirijo veikalo Isagogė, šv. Mato evangelijos, šv. Pauliaus laiškų ir kitų Šv. Rašto tekstų komentarų ir paaiškinimų. Gramatikos veikaluose komentavo Priscianą, Donatą Elijų ir kitus.
2271