Šeduvà, miestas Radviliškio rajono savivaldybės teritorijoje, į pietryčius nuo Radviliškio; seniūnijos, parapijos centras. 2526 gyventojai (2020). Miesto rytiniu pakraščiu teka Daugyvenė. Pro Šeduvą eina Šiaulių–Panevėžio geležinkelis ir plentas; plentas į Kėdainius. Geležinkelio stotis. Šv. Kryžiaus Atradimo bažnyčia. Žemės ūkio bendrovė Šeduvos agrocentras. Maisto gamybos (bendrovė Rapokalnis), siuvimo (bendrovės Lelija Šeduvos filialas) įmonės. Paštas, pirminės sveikatos priežiūros centras, gimnazija (joje veikia kraštotyros muziejus), Radviliškio dailės mokyklos Šeduvos filialas, lopšelis-darželis, globos namai, kultūros namai, biblioteka. Laisvės paminklas, skirtas 1944–53 Prisikėlimo apygardos partizanams (pastatytas 2007; skulptorius R. Kazlauskas). Prie miesto yra Daugyvenės kraštovaizdžio draustinis.
Šeduvos herbas
Architektūra
Miesto planas spindulinis, savaiminės raidos (iš esmės susiklostė 19 a. pabaigoje), turi ir planavimo elementų: centre yra keletas keturkampių kvartalų. Gatvių tinklas taisyklingas, pagrindinės gatvės sudaro kelias sankryžas, vienoje jų – keturkampė aikštė. Senojoje dalyje vyrauja 19 a. pabaigos–20 a. pirmos pusės 1–2 aukštų pastatai. Gatvėse ir aikštėje gausu želdinių.
Šv. Kryžiaus Atradimo bažnyčia Šeduvoje (1640, 1804)
Eklektinė Šv. Kryžiaus Atradimo bažnyčia (1640, 1804), bokšte – varpas (nuliedintas 1745), viduje – 17 a. pradžios sakykla, altorėlis su 2 skulptūromis (19 a.), krikštykla (17 a. pirma pusė), monstrancija (18 a.), yra paveikslų (Ecce homo 17–18 a., Apreiškimas, Nukryžiuotasis, abu 19 amžius). Vilnų karšykla su technologine įranga (19 a. pabaiga–20 a. pradžia), konstruktyvistinis pastatas (20 a. 5 dešimtmečio pradžia).
2271
Istorija
Manoma, 1512 pastatyta bažnyčia ir įkurta parapija. 1542 įsteigta parapinė mokykla (atkurta 1819), tais metais Šeduva vadinama miestu. 1554 buvo 203 namai. 16 a. antroje pusėje minimas Šeduvos valsčius ir seniūnija. 1654 Abiejų Tautų Respublikos valdovas Jonas Kazimieras Šeduvai suteikė Magdeburgo teisę (1776 ją panaikinus savivalda palikta). Nukentėjo per 1655–60 Šiaurės karą (1655 06 03 pasirašytas konfederacijos aktas) ir 1700–21 Šiaurės karą. 1686 minima evangelikų liuteronų bažnyčia. 1705–69 veikė jėzuitų misija. 1678, 1759, 1795 (2 kartus), 1798, 1799, 1805, 1839, 1839, 1870, 1871, 1884, 1906, 1915 ir 1918 degė. 1836 įsteigta valdinė pradžios mokykla. Po 1863–1864 sukilimo panaikintos burmistro pareigos, 1875 pastatyta stačiatikių cerkvė.
19 a. antroje pusėje–1950 Šeduva buvo valsčiaus, 1915–16 – apskrities centras. 1871–73 greta Šeduvos nutiestas Radviliškio–Daugpilio geležinkelis. 1897 61 % Šeduvos gyventojų buvo žydai, turėjo 2 sinagogas. 1898 buvo 4 grūdų ir 1 linų sandėlis, 57 parduotuvės, 3 malūnai, dažykla, nuo 1913 – žemės ūkio mašinų dirbtuvė, vyko dideli turgūs (linų, arklių ir medienos prekyba), 1909 surengta žemės ūkio paroda. 1904 susekta slapta lietuviška mokykla. Per 1905–07 Rusijos revoliuciją 1905 vyko politiniai mitingai ir demonstracijos, gruodį veikė Rusijos imperijos karinis baudžiamasis būrys.
20 a. 3–4 dešimtmetyje buvo 2 gariniai, keli vėjiniai malūnai, karšykla-verpykla, 2 odos dirbimo, virvių įmonė, limonado gamykla, pieninė, smulkaus kredito bankas, apie 30 parduotuvių. Veikė Lietuvių moterų draugijos skyrius, pavasarininkai, šauliai, jaunalietuviai, jaunieji ūkininkai. 1941 08 25–26 nacių Vokietijos okupacinės valdžios įsakymu Liaudiškių miške nužudyta apie 800 Šeduvos žydų. Po II pasaulinio karo apylinkėse veikė Prisikėlimo apygardos Lietuvos žaliosios rinktinės Lietuvos partizanai. 1940–41 ir 1944–53 sovietų valdžia ištrėmė 97 Šeduvos gyventojus. 1950–62 Šeduva – rajono centras. Sovietų okupacijos metais veikė Lelijos gamybinio susivienijimo siuvimo fabrikas. 1988 10 įvyko Šeduvos Sąjūdžio rėmimo grupės mitingas. 1994 patvirtintas Šeduvos herbas.
Šeduva
1833 buvo 738, 1845 – 2210, 1897 – 4474, 1923 – 3186, 1959 – 3253, 1970 – 3309, 1989 – 3584, 2001 – 3400 gyventojų.