segetãliniai augala, ariamoje žemėje augantys ir prie nuolat trikdomų buveinių savitai prisitaikę laukiniai augalai. Prie segetalinių augalų grupės priskiriamos dirbamuose laukuose, dirvonuose, pūdymuose, gėlynuose ir panašiose buveinėse augančios piktžolės. Tarp segatalinių augalų daug vienamečių ir dvimečių, taip pat gana daug šakniastiebius turinčių augalų. Daugelis segatalinių augalų subrandina daug smulkių, ilgai gyvybingomis išliekančių sėklų (pvz., baltoji balanda, daržinė žliūgė, blakstienotoji galinsoga) arba lengvai dauginasi vegetatyviniu būdu, paprastai šakniastiebių dalimis (pvz., dirvinė mėta, paprastasis varputis, dirvinis vijoklis). Kai kurie segetaliniai augalai prisitaikę plisti kartu su kultūrinių augalų sėklomis speirochorijos būdu. Lietuvoje yra apie 270 rūšių segetalinių augalų, iš kurių apie 90 rūšių yra archeofitai (pvz., ruginė dirsė, paprastoji rugiagėlė, žalioji šerytė), apie 50 rūšių – svetimžemiai (pvz., smulkiažiedė galinsoga, persinė veronika, pavasarinė žilė), apie 130 rūšių – vietiniai (pvz., dirvinė usnis, paprastasis varputis, dirvinis vijoklis) augalai. Pasikeitus žemės naudojimo pobūdžiui, pvz., dirbamą lauką pavertus pieva, apsodinus mišku, dauguma segetalinių augalų išnyksta, bet dirvožemyje lieka jų sėklos, iš kurių, susidarius palankioms sąlygoms, vėl gali atsikurti segetalinių augalų populiacijos.
849