Semas (Sejm), Lenkijos aukščiausioji valstybinės valdžios institucija. Iš pradžių Seimu vadinti bajorijos ir didesnių miestų atstovų suvažiavimai, kuriuose kartu su Karaliaus taryba buvo aptariami svarbesni valstybės reikalai.
pagrindinis Seimo ir Senato komplekso pastatas su Seimo posėdžių sale (Varšuva)
Nuo 15 amžiaus vidurio jie rinkdavosi kas 1–2 metus dažniausiai Petrakave. Nuo 1493 (Seimo susiformavimo metai) Seimą sudarė dveji rūmai: Senatas (priklausė Bažnyčios hierarchai, vaivados, kaštelionai, kiti Karaliaus tarybos nariai) ir Atstovų rūmai (seimeliuose išrinkti bajorų atstovai). Senato posėdžiams pirmininkavo karalius, Atstovų rūmams – Seimo maršalka. Greta vadinamojo generalinio Seimo (lenkų kalba sejm walny), nuo 15 amžiaus 3 dešimtmečio rinkosi Didžiosios ir Mažosios Lenkijos seimai. 1505 priėmus Radomo konstituciją, kuri nustatė, kad be Seimo sutikimo negalima priimti jokių naujų įstatymų, Seimas kartu su karaliumi sprendė visus svarbiausius valstybės reikalus.
1569 sudarius Liublino uniją iki 1795 veikė Abiejų Tautų Respublikos Seimas (Seimas), 1807–13 – Varšuvos kunigaikštystės, 1815–31 – Lenkijos karalystės Seimas (abiejų įgaliojimai buvo riboti). Po Abiejų Tautų Respublikos I padalijimo (1772) Austrijos aneksuotoje Lenkijos dalyje nuo 19 amžiaus 7 dešimtmečio pradžios veikė Galicijos Seimas. 1919–22 Seimu vadintas atkurtos Lenkijos valstybės parlamentas (Steigiamasis, arba Konstitucinis, Seimas), kuris priėmė 1921 03 Konstituciją, 1922–39 – Lenkijos parlamento – Nacionalinio susirinkimo – žemesnieji rūmai, 1947–89 – formali aukščiausioji komunistinės Lenkijos valdžios institucija. Nuo 1989 Seimas – vėl žemutiniai Lenkijos parlamento rūmai. Pagal 1997 Konstituciją, jį sudaro 460 deputatų, renkamų visuotiniais tiesioginiais rinkimais pagal proporcinę rinkimų sistemą (Lenkijos konstitucinė santvaka). 1993 buvo minimas Seimo 500 metų jubiliejus.
Seimo posėdžių salė (Varšuva, 2018)