Seimas

Semas, 15 a. 10 dešimtmečio pabaigos–16 a. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės luominė valstybinės valdžios institucija; jos suvažiavimas (sesija). Seimą šaukė didysis kunigaikštis, per tarpuvaldį – Ponų Taryba. Į Seimą buvo kviečiami Ponų Tarybos nariai, aukštesnieji valstybės pareigūnai (seniūnai, tijūnai, vėliavininkai), kunigaikščiai, ponai, bajorai. Nuo 1512 bajorų atstovai į Seimą buvo renkami, bet ir toliau į jį galėjo atvykti kiekvienas bajoras. Seimai rinkdavosi Vilniuje arba Lietuvos Brastoje (dabar Brestas, Baltarusija). Seimo kompetencijai priklausė didžiojo kunigaikščio rinkimas, vidaus ir užsienio politika, karo, mokesčių, valstybės iždo kontrolė, o nuo 16 a. pradžios – ir įstatymų leidybos, amnestijos ir malonės klausimai. 1529 Vilniuje Seimas priėmė Pirmąjį Lietuvos Statutą. Seime bajorai pateikdavo didžiajam kunigaikščiui savo prašymus; jo atsakymai į tuos prašymus turėjo įstatymo galią. Ilgainiui bajorai darėsi vis didesnė politinė jėga, o jų prašymai – vis reiklesni, kol pagaliau virto reikalavimais. 1564–66 Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje įvykdžius administracinę ir teismų reformą Seimas tapo institucija, per kurią reiškėsi vis didėjanti bajorų galia. Antrasis Lietuvos Statutas (1566) įtvirtino šias luomines reformas ir išplėtė Seimo kompetenciją. Jis tapo aukščiausiąja įstatymų leidžiamąja ir valstybinės valdžios institucija, kurią sudarė didysis kunigaikštis, Ponų Tarybos nariai, kunigaikščiai ir apskrityse (pavietuose) išrinkti bajorų atstovai. 1569 Liublino Seime buvo sudarytas bendras Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Lenkijos Seimas. Liublino unija (1569) formaliai panaikino atskirus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Lenkijos Seimus, bet Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės Seimai rinkosi dar gana ilgai (išnyko 18 a.). To meto dokumentuose vadinami Vyriausiaisiais Lietuvos suvažiavimais, arba Lietuvos konvokacijomis (1577–1792).

L: R. Petrauskas Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės seimo ištakos: didžiojo kunigaikščio taryba ir bajorų suvažiavimai XIV–XV a. / Parlamento studijos 2005 t. 3; M. Ljubavskij Litovsko‑russkij sejm Moskva 1900; N. Maksimenko Sejmy Litovsko‑russkogo gosudarstva Charkov 1902.

1008