seimẽliai, 16–18 a. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (LDK) bajoriškosios savivaldos ir žemiausios pakopos parlamentinė svarbiausia institucija. Seimeliai rinkdavo atstovus į Abiejų Tautų Respublikos Seimą, LDK konvokacijas (Konvokacinis seimas), deputatus į Lietuvos Vyriausiąjį Tribunolą, apskričių (pavietų) teismus ir kitus vietos pareigūnus, svarstydavo valstybės vidaus ir užsienio politikos klausimus. LDK apskričių seimeliai įkurti 1565 12 30 valdovo privilegija, didelę įtaką jų sistemai susiklostyti turėjo 1564–66 administracinė ir teismų reforma, kai visa LDK teritorija buvo suskirstyta į 13 vaivadijų ir 30 apskričių (po 1569 Liublino unijos liko 9 vaivadijos ir 22 apskritys). 1589–1710 valdovo buvo šaukiami ir generaliniai seimeliai, dažniausiai vykdavę Slanime arba Valkaviske dvi savaites iki Seimo sesijos. Jie buvo ne apskričių seimeliai, o visos LDK senatorių ir visų apskričių seimelių atstovų į Seimą ikiseiminiai suvažiavimai.
Į seimelius turėjo teisę atvykti apskrityje nekilnojamojo turto turintys LDK centriniai ir visi vietos pareigūnai, visi apskrities sėslūs bajorai. Seimeliai virto palankia terpe partikuliarinei savimonei reikštis. Ikiseiminius seimelius šaukdavo valdovas arba Gniezno arkivyskupas savo universalais, kitus – Trečiojo Lietuvos Statuto (1588) ir Abiejų Tautų Respublikos Seimo konstitucijų nustatyta tvarka arba vietos aukščiausiųjų pareigūnų iniciatyva. Apie šaukiamą seimelį buvo pranešama visiems vietos pareigūnams, viešai skelbiama miestelių bažnyčiose ir turgavietėse. Dažniausiai seimeliai rinkdavosi apskrities arba vaivadijos centriniuose miestuose, o kilus karui, epidemijai būdavo perkeliami į kitų apskričių centrus ar kitus miestus bei miestelius. Susirinkę į seimelius bajorai posėdžiaudavo bažnyčiose, pilyse, teismo rūmuose. Seimelio sesija prasidėdavo šv. Mišiomis. LDK centrinis – Vilniaus seimelis – vykdavo Žemutinės pilies teritorijoje, Vilniaus apskrities Pilies ir Žemės teismų pastate arba Lietuvos Vyriausiojo Tribunolo rūmuose. Seimelio sesiją atidarydavo aukščiausiojo rango pareigūnas, vėliau posėdžiams pirmininkaudavo seimelio direktorius, arba maršalka, renkamas balsų dauguma. Sesija dažniausiai trukdavo 1–2 d., kartais užsitęsdavo iki 4 d., itin retais atvejais – dar ilgiau (pvz., 7 d. vyko 1792 Vilniaus tribunolinio ir ūkinio seimelio sesija).
Nutarimai būdavo priimami bendru sutarimu arba balsuojant. Balsavimai brėžiant brūkšniukus arba metant rutuliukus į balsavimo urną dažniausiai vykdavo renkant pareigūnus. Iki 1613 nutarimai būdavo priimami vienbalsiai. Pasiekti bendrą nuomonę retai pavykdavo ir seimelis nutrūkdavo. Dėl to 1613 priimta Seimo konstitucija: visus klausimus seimeliai turi spręsti paprastąja balsų dauguma. Seimelio kvorumas įstatymo nebuvo nustatytas, todėl nutarimai laikyti visada teisėtais ir privalomais visiems apskrities bajorams. Seimelių instrukcijos, nutarimai ir kiti priimti dokumentai buvo įrašomi į apskrities Pilies teismo arba Žemės teismo knygas, retais atvejais – ir į Lietuvos Vyriausiojo Tribunolo ar kitų apskričių teismų knygas, iš kurių kiekvienas bajoras galėjo gauti išrašą.
Seimelių būta įvairios paskirties: vieni labiau susiję su Abiejų Tautų Respublikos Seimu, kiti – su LDK centrinėmis arba vietos institucijomis, kurių veikloje pasireiškė bajoriškoji savivalda. Abiejų Tautų Respublikos parlamentinėje sistemoje labai svarbūs Seimo ir seimelių tarpinstitucinei sąveikai buvo ikiseiminiai seimeliai. Juose buvo derinamos ir per atstovams įteikiamas instrukcijas Seimui pateikiamos plačios politinės programos. Ikiseiminiai seimeliai būdavo šaukiami šešias savaites iki ordinarinio ir tris savaites iki ekstraordinarinio Seimo, nuo 1683 – visada dvi tris savaites iki Seimo sušaukimo. Į juos atvykdavo LDK valdovo įgaliotiniai, kurie paaiškindavo universale išdėstytus reikalus ir prašydavo bajorų duoti savo atstovams neribotus įgaliojimus spręsti Seime ketinamus kelti klausimus. Bajorai svarstydavo jiems pateiktus klausimus, išrinkdavo po du apskrities atstovus ir duodavo jiems instrukciją, kurios atstovai turėjo laikytis. Į ją buvo įrašomi ir asmeniniai bajorų prašymai, vadinamoji petita.
Karaliaus Stanislovo Augusto Poniatovskio Instrukcija ikiseiminio seimelio dalyviams (prašoma tik išrinkti tokius atstovus į Seimą, kuriems labiausiai rūpėtų Tėvynės gerovė; Varšuva, 1788 05 22; Varšuvos nacionalinė biblioteka)
Seime patvirtintos konstitucijos turėjo būti aprobuojamos poseiminiuose ir reliaciniuose seimeliuose. Į šiuos seimelius rinkdavosi po kiekvieno Seimo per 4 savaites nuo sesijos pabaigos. Bajorai rinkdavosi išklausyti grįžusių atstovų informacijos apie Seime priimtus nutarimus. Nuo 1613 šiuose seimeliuose dar buvo renkami deputatai į Lietuvos iždo tribunolą. Priešelekciniai seimeliai vykdavo iki Elekcinio seimo, o prieškarūnaciniai – iki Karūnacinio seimo.
Elekciniuose (rinkiminiuose) seimeliuose, kuriuos sušaukdavo vaivados, buvo renkami kandidatai į apskrities pareigūnus. Iš išrinktų kandidatų didysis kunigaikštis arba vaivada savo nuožiūra skirdavo vieną kurį laisvai pareigūno vietai užimti. Šie seimeliai rinkdavosi rečiau nei dauguma kitų, nes pareigūnai būdavo skiriami iki gyvos galvos arba iki paaukštinimo.
Tribunoliniai, arba Grabnyčių, seimeliai buvo šaukiami nuo 1582 (kasmet vasario 2 d.) deputatams į Lietuvos Vyriausiąjį Tribunolą rinkti; nuo 1685 terminas perkeltas į pirmą pirmadienį po Grabnyčių. Kiekvienai apskričiai tribunole turėjo atstovauti du deputatai, o Žemaitijos seniūnijai – trys. 18 a. pirmoje pusėje yrant seimams Lietuvos Vyriausiojo Tribunolo reikšmė didėjo. Seimeliuose deputatams tribunole buvo įteikiamos instrukcijos. Po tribunolinių dažniausiai vykdavo ūkiniai seimeliai, kurie spręsdavo vietos administracinius, ūkio, iždo, kariuomenės reikalus. 1717 Nebylusis Seimas apribojo seimelių kompetenciją spręsti karo ir ekonominius klausimus. Kaptūriniai seimeliai rinkdavosi po Abiejų Tautų Respublikos valdovo mirties, prasidėjus tarpuvaldžiui. Juose būdavo išrenkami kaptūrinių teismų teisėjai, sprendžiamos per tarpuvaldį iškilusios problemos. Prieškonvokaciniai seimeliai būdavo šaukiami per tarpuvaldį, juose bajorai aptardavo klausimus, kurie turėjo būti iškelti artimiausiame Konvokaciniame seime. Privatūs seimeliai vykdavo bajorijos iniciatyva sušaukus vietos pareigūnams (1659 uždrausti). Nepaprastieji seimeliai būdavo šaukiami spręsti ypač svarbių ir skubių apskrities reikalų (pvz., kilus karo pavojui). Jie nutardavo dėl kariuomenės sudarymo, mokesčių rinkimo ir kitų karo reikalų. Rokošinius seimelius šaukdavo valdovu nepatenkinti bajorai, juose buvo renkami atstovai į jam priešišką Rokošinį seimą, aptariamos kovos su valdovu priemonės. Itin reti konfederaciniai seimeliai (konfederacinis seimas) vykdavo iki susidarant bajorų politinei karinei sąjungai konfederacijai.
1795 LDK prijungus prie Rusijos imperijos seimeliai virto gubernijų ir apskričių bajorų susirinkimais (Bajorų privilegijų raštu buvusios LDK bajorai gavo tam tikrą bajorų savivaldą), bet jų nutarimai turėjo tik rekomendacinę reikšmę. Seimeliai visiškai panaikinti 1863.
L: A. Šapoka Lietuva ir Lenkija po Liublino unijos Kaunas 1938; K. Avižonis Bajorai valstybiniame Lietuvos gyvenime Vazų laikais Kaunas 1940; T. Bairašauskaitė Lietuvos bajorų savivalda XIX a. pirmojoje pusėje Vilnius 2003; R. Jurgaitis Funkcjonowanie sejmiku wileńskiego w latach 1717–1795: między szlacheckim parlamentaryzmem a samorządem. Praktyka życia publicznego w Rzeczypospolitej Obojga Narodów w XVI–XVIII wieku Warszawa 2010; A. B. Zakrzewski Sejmiki Wielkiego Księstwa Litewskiego XVI–XVIII w. Ustrój i funkcjonowanie: sejmik trocki Warszawa 2000; A. Rachuba Wielkie Księstwo Litewskie w systemie parlamentarnym Rzeczypospolitej w latach 1569–1763 Warszawa 2002.
482
1008
-seimelis; -ikikonvokaciniai seimeliai; -generaliniai seimeliai; -ikiseiminiai seimeliai; -konfederaciniai seimeliai; -rokošiniai seimeliai; -prieškonvokaciniai seimeliai; -kaptūriniai seimeliai; -privatūs seimeliai; -nepaprastieji seimeliai; -ūkiniai seimeliai; -tribunoliniai seimeliai; -Grabnyčių seimeliai; -elekciniai seimeliai; -rinkiminiai seimeliai; -priešelekciniai seimeliai; -prieškarūnaciniai seimeliai; -poseiminiai seimeliai; -reliaciniai seimeliai