Seimelis

Seimẽlis, Klapėdos krãšto seimẽlis, įstatymų leidžiamoji institucija, veikusi 1925–39.

Pagal Lietuvos Respublikos rinkimų įstatymą visuotiniu tiesioginiu slaptu balsavimu jį rinko 3 metams Lietuvos piliečiai, turintys Klaipėdos krašto gyventojo pasą; rinkimo teisę turėjo nuo 21 metų (nuo 1930 – 24 metų). Buvo renkami 29 atstovai. Jie iš savo tarpo rinko prezidiumą ir darbo komisijas.

Seimelis kontroliavo vykdomosios valdžios institucijos – Klaipėdos krašto Direktorijos veiklą. Seimeliui pareiškus nepasitikėjimą, jos nariai turėdavo atsistatydinti (nepasitenkinimas buvo pareikštas 7 direktorijoms). Teisę paleisti Seimelį turėjo Klaipėdos krašto gubernatorius, susitaręs su Direktorija. Buvo paleisti I (veikė 1925 10–1927 08 30), II (1927 08 31–1930 10 10) ir III (1930 10 11–1932 05 04) Seimelis.

Seimelis turėjo teisę leisti įstatymus, priimtus galėjo vetuoti gubernatorius. 1925–1938 04 Seimelis priėmė 165 įstatymus; iš jų 62 buvo vetuoti. Seimelio dokumentai buvo rašomi vokiečių kalba.

Seimelis buvo renkamas 6 kartus: 1925 10 19, 1927 08 30, 1930 10 10, 1932 05 04, 1935 09 29–30 ir 1938 12 11. Per rinkimų kampanijas vykdavo kova tarp lietuviškų ir vokiškų partijų. Klaipėdos krašto vokiečiai, remiami Vokietijos, griebdavosi politinio ir ekonominio spaudimo, teroro, papirkinėjimų, iš lietuvių būdavo atiminėjami Klaipėdos krašto gyventojų pasai. Seimelyje būrėsi Klaipėdos krašto vokiečių revanšistų veikėjai (D. Guba, O. Schreiberis, W. Brindlingeris, R. Mejeris), o nuo 1938 – ir nacių veikėjai (E. Neumannas, O. Lorenzas, E. Rademacheris); daugelis Seimelio narių vokiečių palaikė ryšius su Vokietija.

Seimelio posėdis Rotušės salėje (apie 1932)

Seimelio nariai lietuviai buvo Klaipėdos krašto veikėjai (V. Gailius, E. Borchertas, K. Lekšas, J. Kybrancas, J. Bruvelaitis).

Seimelyje daugumą turėdavo Klaipėdos krašto vokiškų politinių partijų atstovai; rinkimuose kartais jos blokuodavosi; į I Seimelį sudarė Vienybės frontą (Einheitsfront), į V – Vienybės sąrašą (Einheitsliste), į VI – Klaipėdos vokiečių sąrašą. Prieš VI Seimelio rinkimus nacių Vokietijos ir kitų didžiųjų Vakarų Europos valstybių reikalavimu iš kalėjimo 1938 buvo paleisti visi noimanininkai ir zasininkai (už ginkluoto sukilimo rengimą Lietuvos kariuomenės teismo Kaune 1935 buvo nuteisti kalėti); paleistiesiems buvo grąžintos politinės teisės, aktyvesnieji renkami į VI Seimelį. 1938 pabaigoje Seimelio nariams buvo atšaukta priesaika Lietuvos Respublikos Konstitucijai ir Klaipėdos krašto konvencijai.

Dėl Klaipėdos krašto autonomijos ypatumų, stipraus Vokietijos spaudimo, Lietuvos valstybės veikėjų nuolaidžiavimo politikos Seimeliai tapo vokiečių įrankiu. Vokiečių atstovai juose varė Klaipėdos krašto izoliavimo ir atplėšimo nuo Lietuvos valstybės politiką.

L: J. Vanagaitis Kovos keliais Klaipėda ²2012; R. Valsonokas Klaipėdos problema Vilnius 1989; P. Žostautaitė Klaipėdos kraštas 1923–1939 Vilnius 1992.

1004