Semo tesmas, 16–18 amžiuje Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės aukščiausia teismo institucija šalia Didžiojo kunigaikščio teismo ir Lietuvos Vyriausiojo Tribunolo. Nagrinėjo bajorų padarytų valstybinių nusikaltimų bylas. Iki 1775 veikė per Seimo sesiją, vėliau – ir kitu laiku. Didįjį (visuotinį) Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės Seimą (kartu ir Seimo teismą) sudarė didysis kunigaikštis, ponų tarėjai (Ponų Tarybos nariai) ir tarnybiniai bajorai (iki 1565–66 reformos į Seimą galėjo atvykti kiekvienas bajoras, po reformos – tik bajorų išrinkti atstovai, po 2 nuo kiekvieno pavieto). Seimas veikė daugiausia kaip Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės įstatymų aukščiausias leidėjas, teisingumo vykdymas buvo viena iš daugelio Seimo funkcijų, dažniausiai atliekama prieš pradedant nagrinėti kitus klausimus. Pagal II ir III Lietuvos Statutus (1566 ir 1588; Lietuvos Statutas) Seimo teismas spręsdavo maišto, kėsinimosi į didįjį kunigaikštį, bandymo neteisėtai užimti sostą, pabėgimo į priešo žemę, savavališko susirašinėjimo ar susitarimo su priešu, pajėgiančios gintis pilies perdavimo priešui, priešo atvedimo į Lietuvos Didžiąją Kunigaikštystę, didžiojo kunigaikščio raštų ar antspaudų klastojimo, pinigų padirbinėjimo, savo pareigas vykdančio pareigūno nužudymo ar sužalojimo, didžiojo kunigaikščio turto ar jo priklausomų žmonių pasisavinimo, neteisėto kalinių paleidimo, savavališko muitų nustatymo, pasipriešinimo vykdant teismo sprendimą ar nuosprendį, bajoro užpuolimo ar garbės įžeidimo didžiojo kunigaikščio akivaizdoje ir kitas bylas. Tokių bylų perdavimą nagrinėti būtent Seimo teismui, tai yra dalyvaujant ne tik stambiųjų, bet ir smulkiųjų žemvaldžių bajorų atstovams, paaiškina tokių nusikaltimų pavojingumas bajorijos valdomai valstybei, tarnybinės bajorijos nepasitikėjimas didžiojo kunigaikščio iš didikų skiriamais teismais, jos noras sudaryti palankias sąlygas teisiamajam apsiginti nuo melagingų kaltinimų bylose, kurių sankcijose nustatyta mirties bausmė, bajoriškos garbės atėmimas (visų teisių ir privilegijų netekimas) ir dvaro konfiskavimas. Lietuvos Statutuose, kuriuose teisinės normos grupuojamos pagal ginamų vertybių reikšmingumą, šių nusikaltimų subjektų persekiojimą ir konkrečių bylų nagrinėjimą reglamentuojančios normos įtvirtintos pačiame pirmajame skyriuje. Teisiamojo bajorystė buvo būtina sąlyga, kad Seimo teismas nagrinėtų tokią bylą. II ir III Lietuvos Statutai reikalavo iš Seimo teismo užtikrinti kiek įmanoma greitą bylos nagrinėjimą laikantis nešališkumo, rungimosi, kaltinamojo teisės į gynybą ir nekaltumo prezumpcijos principų. Seimo teismo nuosprendžiai buvo galutiniai.
1520