šeimõs danos, dainuojamosios tautosakos žanras. Skiriamas sąlygiškai, nes šeimos dainos neturi funkcinės paskirties. Šeimos dainoms priskiriami kūriniai apie šeimą ir jos narių santykius.
LIETUVIŲ šeimos dainų pagrindinės temos: laimingas vaikų gyvenimas tėvų namuose (šios grupės dainos dažniausiai yra linksmos, jose poetizuojama šeimos narių santarvė, meilė, pagarba), šeimos kūrimo rūpesčiai (pagrindiniai motyvai yra bernelio darbštumas, megelės grožis, dažnai – neturtas, guodimasis, kad tėvai neleidžia tuoktis su vargingiau gyvenančiu, našlaičiu), vyro ir žmonos (skundžiamasi vyro girtavimu, prastai šeimininkaujančia žmona ir kita), giminių santykiai, marčios dalia (šiose dainose dažniausiai priešpriešinamas sunkus gyvenimas vyro namuose ir laimingas – tėvų namuose), našlaičių vargai (šios grupės dainos ypač gausios ir archaiškos, kupinos gilaus tragizmo, jose atskleidžiami santykiai su pamote, daugeliui būdinga gamtos personifikacija). Užrašyta keletas dainų apie vaikų mirtį. Šeimos dainos artimos vestuvių dainoms, bet ne tokios poetiškos, jose dažniausiai vaizduojama kasdienybė, buitis. Lietuvių liaudies dainų kataloge užregistruota apie 19 000 šeimos dainų (iš jų apie 3500 su melodijomis). Šeimos dainų paskelbta Lietuvių liaudies dainyno t. 7 (1994), t. 13–14 (abu 1998).