Seina (Sejny), miestas Lenkijos šiaurės rytuose, Palenkės vaivadijoje, 10 km nuo Lietuvos sienos; apskrities ir valsčiaus centras.
5075 gyventojai (2021). Seinai įsikūrę Suvalkų aukštumoje, prie Seinos upės (Juodosios Ančios intakas). Pro Seinus eina Lazdijų–Augustavo plentas; plentai į Suvalkus, Punską. Maisto pramonė (Mlekpol pieno kombinatas, degtinės gamykla), nedidelės medienos apdirbimo įmonės. Turizmas. Seinų krašto istorijos muziejus. Teatras. Tarptautinis jaunųjų atlikėjų vargonų muzikos festivalis (vyksta katedroje bazilikoje), tarptautinis vaikų ir jaunimo teatrų festivalis. Seinai yra užmezgę partnerystės ryšius su Anykščiais.
Architektūra
Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo bazilika Seinuose (1619)
Barokinis dominikonų vienuolyno (1619–1706, perstatytas 19 a.) su Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo bazilika (1619, 1760 įgavo vėlyvojo baroko bruožų) ansamblis. Klasicistinė rotušė (apie 1840, perstatyta 19 a. pabaigoje), vadinamoji Baltoji sinagoga (apie 1860–1870), klasicistinis vadinamasis Talmudo namas (apytiksliai 19 a. vidurys, dabar kultūros centras), neogotikinė Dievo Motinos bažnyčia (buvusi evangelikų, 19 a. antra pusė).
2271
Istorija
Seinai įsikūrę jotvingių žemėje, 14 a. dėl dabartinių Seinų apylinkių kovojo Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė ir Vokiečių ordinas, nuo 1422 jos priklausė Lietuvos Didžiajai Kunigaikštystei. Istoriniuose šaltiniuose Seinai pirmą kartą paminėti 1522 (Žygimantas Senasis dovanojo kunigaikščiui Jonui (Ivanui) Višnioveckiui dvarą). Nuo 1593 priklausė Jerziui Grodzińskiui, kuris 1603 Seinus testamentu paliko Vilniaus dominikonams. 1619 Seinuose pastatytas dominikonų vienuolynas ir bažnyčia. Dominikonai įsteigė spaustuvę, rūpinosi miesto ekonomikos plėtote, jų pastangomis 17 a. Seinuose leista apsigyventi žydams.
1655 Seinus apgriovė ir sudegino Švedijos kariuomenė (vienuolynas išliko), netrukus atstatyti. 1670 gavo karaliaus privilegiją kartą per savaitę rengti turgų. Per 1700–21 Šiaurės karą ir po jo kilusias dvi maro epidemijas daug Seinų gyventojų išmirė. 18 a. pabaigoje–19 a. pirmoje pusėje plėtota sielininkystė, medienos apdirbimas, rengti dideli prekymečiai (Seinai garsėjo grybų mugėmis). Po Abiejų Tautų Respublikos III padalijimo 1795–1807 priklausė Prūsijos karalystei (jos valdžiai 1797 konfiskavus dominikonų valdas Seinai tapo karališkuoju miestu, 1804 uždarytas ir pats vienuolynas), 1807–15 Varšuvos kunigaikštystei, 1815–1918 Rusijai (Lenkijos karalystei). 1818–1925 vykupijos (jai priklausė ir Užnemunė) centras. 1826–1926 veikė Seinų kunigų seminarija. Po 19 a. sukilimų Seinų reikšmė sumenko.
Per I pasaulinį karą 1915 okupuoti Vokietijos kariuomenės. 1919 05–08 priklausė Lietuvai. Vokietijos kariuomenei 08 22 pasitraukus iš Seinų, 08 23 Lenkų karinė organizacija (POW) surengė vadinamajį Seinų sukilimą ir Seinus užėmė. Per Lenkijos ir Sovietų Rusijos karą Lietuvos kariuomenė 1920 07 19 miestą atsiėmė. Bolševikams pralaimėjus prie Varšuvos 1920 08 31 Seinus vėl užėmė lenkai, 09 02 – lietuviai, 09 09 – vėl lenkai. Pagal 1920 10 07 Suvalkų sutartį Seinai liko Lenkijai, bet iki 1938 03 paskelbto Lenkijos ultimatumo Lietuva neatsisakė pretenzijų į šį miestą.
Tarpukariu nutiestos geležinkelio linijos iki Gardino ir Suvalkų. Prasidėjus II pasauliniam karui Seinus 1939 09 24 užėmė SSRS kariuomenė, bet 10 13 perdavė nacių Vokietijai (jos okupuoti iki 1945); 1942 11 apie 2300 Seinų žydų buvo išvežti į nacių koncentracijos stovyklas.
1807–1925, 1956–75 ir nuo 1999 Seinai – apskrities, 1975–99 – valsčiaus centras.
2271
Lietuviai
1826–1915 ir 1918–19 veikusioje Seinų kunigų seminarijoje mokėsi lietuvių kultūros ir visuomenės veikėjai V. Kudirka, V. Mykolaitis‑Putinas, P. Kriaučiūnas, Antanas Žievis (ilgametis Punsko klebonas) ir kiti. 1897–1903 Seinų vyskupu buvo A. Baranauskas (palaidotas katedroje bazilikoje: 1999 šventoriuje pastatytas paminklas, skulptorius G. Jokūbonis). 1905–19 Seinai – vienas žymiausių (po Vilniaus ir Kauno) lietuvių tautinio, kultūrinio ir politinio veikimo centrų. 1905 J. Laukaitis su kitais įsteigė lietuvių spaudos leidybos bendrovę (Laukaitis, Dvaranauskas, Narjauskas ir bendrovė). 1906 įkurtas švietimo dragijos Žiburys skyrius. 1909 J. Laukaičio iniciatyva Seinuose sušauktame pirmajame lietvių kalbininkų suvažiavime dalyvavo J. Balčikonis, K. Būga, J. Jablonskis ir J. Šlapelis.
Per I pasaulinį karą 1915 Vokietijos kariuomenės užimtuose Seinuose (priskirti Oberostui) 1916 atidaryta lietuviška mokykla. 1918–19 veikė lietuviška Žiburio berniukų (laikinai priėmė ir mergaites), 1919 – mergaičių gimnazija; 1920 Lazdijuose vietoj jų įkurta Seinų Žiburio gimnazija. 1919 pradžioje iš savanorių buvo įkurta komendantūra. 1919 05 08 vokiečiai miesto valdymą perdavė lietuviams. 1919 07 02 surengtoje demonstracijoje daugiau kaip 10 000 miesto ir apylinkių lietuvių protestavo prieš Lenkijos teritorines pretenzijas į Seinų kraštą. 1919 08 lietuvių mitinge lankėsi Lietuvos ministras pirmininkas M. Sleževičius. 1919 08 22 iš miesto pasitraukus Vokietijos kariuomenei jau kitą dieną Seinus puolė Lenkijos kariniai daliniai, remiami Lenkų karinės organizacijos (POW) narių. Per Lietuvos ir Lenkijos karinį konfliktą 1919 08–1920 09 dešimt kartų buvo užimami čia vienos, čia kitos kariuomenės (Suvalkų–Augustavo operacija). 1920 09 Lenkijos kariuomenei užėmus Seinus, Lenkijos valdžia vietiniams gyventojams neleido apsispręsti, kuriai valstybei jie nori priklausyti, uždarytos lietuvių mokyklos, dauguma organizacijų: Pavasario jaunimo sąjunga, Šv. Zitos tarnaičių draugija, Lietuvių katalikų blaivybės draugija, dailės draugija Lyra, Lietuvių katalikų mokytojų sąjungos, Lietuvių mokytojų profesinės sąjungos skyrius, kooperatinė bendrovė Artojas, knygynas Šaltinis. Buvo uždraustos pamaldos lietuvių kalba, į Lietuvą ištremtas vyskupas A. Karosas ir lietuviai kunigai.
1920 10 07 Suvalkų sutartimi Seinai liko Lenkijai. 1923 06 20 apylinkių lietuviai protestavo prieš Ambasadorių konferencijos sprendimą palikti Vilnių Lenkijai. Nuo 1926 Seinų–Punsko krašte steigti Lietuvių šv. Kazimiero draugijos skyriai, vėliau – švietimo ir kultūros įstaigos. 1929–30 aktyviai veikė Rytas: steigė mokyklas, skaityklas, 1939 – skyrius.
Per II pasaulinį karą nacių Vokietijos okupacinė valdžia daug Seinų apylinkių lietuvių išvarė į Lietuvą. Nuo 1959 Seinuose veikia Lietuvių visuomeninės kultūros draugijos (nuo 1992 Lenkijos lietuvių draugija) skyrius. Katedroje bazilikoje vyksta pamaldos ir lietuvių kalba (1946–83 buvo uždraustos, nuo 1985 atnaujintos). Seinuose vyksta vietos lietuvių meno saviveiklos koncertai. Dviejose aštuonmetėse mokyklose dar 20 a. 9 dešimtmetyje kaip neprivalomas dalykas dėstyta lietuvių kalba.
Nuo 2005 Seinuose veikia Lietuvos Respublikos lėšomis pastatyta ir iš dalies išlaikoma lietuvių Žiburio vidurinė mokykla. Seinuose veikia Lietuvos Respublikos konsulatas, Lietuvių namai (čia įsikūrę žurnalo Aušra redakcija, Lenkijos lietuvių draugijos centro valdyba, viešbutis). 2008 30 % Seinų gyventojų buvo lietuviai.
2392
L: Seinijos gyvenvietės ir gyventojai / sud. J. S. Paransevičius Punskas 2001; P. Vitkauskas Lietuvių draugijų veikla Punsko ir Seinų krašte 1926–1939 metais Punskas 2001.