Seirijai

Seirjai, miestelis Lazdijų rajono savivaldybės teritorijoje, 19 km į rytus nuo Lazdijų; seniūnijos, parapijos centras. 679 gyventojai (2021). Miestelis įsikūręs Sūduvos aukštumos rytiniame pakraštyje, labai kalvotame Šventežerio–Seirijų gūbryje. Plentai į Alytų, Lazdijus, Leipalingį. Švč. Mergelės Marijos Škaplierinės bažnyčia (pastatyta 1584). Žirgynas (bendrovė Seirijų žirgai). Paštas, ambulatorija, gimnazija (nuo 2008), lopšelis-darželis, kultūros namai, biblioteka (įkurta 1946). Prie miestelio yra Sagavo, Seirijų ežerai, Metelių regioninis parkas. Netoli Seirijų yra žydų žudynių vieta ir kapai.

Seirijų herbas

Istorija

Seirijų apylinkės buvo apgyventos ikiistoriniais laikais (tai liudija išlikę piliakalniai). Bogdanas Sapiega 16 a. pradžioje iš Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovo Žygimanto Senojo Seirijo ežero pietiniame krante gavęs žemės sklypą su 8 žmonių tarnybomis įkūrė Seirijų dvarą (vėliau vadintas Sapiegiškėmis).

17 a. dvarą perėmė Radvilos. Jurgis Radvila į šiaurę nuo Seirijo ežero įkūrė Seirijų dvarą. Prie jo ėmė plėstis miestelis. 1537 pastatyta katalikų, 1584 – evangelikų reformatų bažnyčia. Per Lenkijos ir Lietuvos valstybės–Rusijos karą (1654–67) Seirijų dvarą ir pusę miestelio sudegino Rusijos kariuomenė. 1671 Seirijams suteiktos miesto teisės (1869 panaikintos). 1688 Varšuvos seimas pripažino Seirijus Prūsijos elektorių paveldima nuosavybe. Į Seirijų valdas buvo siunčiami vokiečiai amatininkai. Per 1700–21 Šiaurės karą 1710 kilo badas ir maras. 1726 pastatyta sinagoga. Nuo 1777 veikė parapinė mokykla. Po Abiejų Tautų Respublikos 1795 padalijimo Seirijai atiteko Prūsijos karalystei, 1797 sudaryta Seirijų ekonomija.

19 a. pradžioje įkurtas audimo fabrikas. 1815 atiteko Rusijai. 1830 pradėta grįsti gatves. 1856 Seirijų dvare panaikinta baudžiava. Per 1863–1864 sukilimą apylinkėse veikė P. Suzino sukilėlių būrys. Klebonas S. Strimavičius ir vikaras K. Jankaitis apkaltinti su procesija pasitikę sukilėlius. 1867 caras Seirijų dvarą padovanojo generolui Suchozanetui. 1869–1950 Seirijai buvo valsčiaus centras. 1907 įsteigtas Žiburio draugijos skyrius, vėliau įsteigta jos biblioteka-skaitykla, senelių prieglauda, suaugusiųjų mokymo kursai. 1909–14 veikė Blaivybės draugijos skyrius.

20 a. 3–4 dešimtmetyje veikė žemės ūkio mašinų gamykla, medienos apdirbimo įmonė, 3 malūnai, 2 karšyklos, verpykla. 1919 susikūrė šaulių būrys. 1941 antroje pusėje nacių Vokietijos okupacinės valdžios įsakymu Baraučiškės miške prie Seirijų nužudyti jų žydai. Po II pasaulinio karo apylinkėse veikė Lietuvos partizanų Šarūno rinktinės Seirijų batalionas. Sovietų valdžia ištrėmė 57 Seirijų gyventojus. SSRS okupacijos metais Seirijai buvo apylinkės centras ir kolūkio centrinė gyvenvietė. 2003 patvirtintas Seirijų herbas. Seirijuose 1876 gimė tapytojas A. Žmuidzinavičius. 1788 buvo 2820, 1897 – 2264, 1923 miestelyje – 1884, dvare – 40, 1959 miestelyje – 1164, 1970 – 1149, 1979 – 1088, 1986 – 1216, 2001 – 933, 2011 – 788 gyventojai.

Seirijai