Seišelių gamta

Seišelių gamtinis žemėlapis

Curieuse sala

lauramedžių miškas

ąsotenis Nepenthes pervillei

vėžlys Aldabrachelys gigantea

Pteropus seychellensis

Terpsiphone corvina

Morne Seychellois nacionalinis parkas (Mahé sala)

Seišèlių gamtà

Reljefas

Bendras Seišelių krantų ilgis 145 kilometrai. 42 Seišelių vidinės salos yra žemyninės kilmės, susidariusios iš granito. Paviršius kalnuotas; didžiausias aukštis – 905 m (Morne Seychellois kalnas, Mahé sala). Didžiausios salos: Mahé, Praslin, Silhouette ir La Dige.

Kitos, nuo vidinių salų nutolusios iki 1100 km, vadinamosios išorinės salos – koralinės kilmės; jų paviršius lygus, aukštis iki 10 metrų. Didžiausios Amirantų ir Aldabros salų grupės.

Klimatas

Klimatas tropinis jūrinis. Būna du sezonai: sausa, vidutiniškai šilta žiema (gegužės–lapkričio mėnesiais) ir drėgna, karšta vasara (gruodžio–balandžio mėnesiais). Vidutinė metinė temperatūra 25–29 °C. Per metus iškrinta 1800–3400 mm kritulių. Liūčių periodas – gruodžio–kovo mėnesiais, būna tropinių ciklonų.

Augalija

Seišeliai pagal floristinį padalijimą priklauso paleotropinės karalystės Madagaskaro floristinei sričiai. Seišelių florą sudaro daugiau kaip 200 rūšių savaiminių magnolijūnų skyriaus, 85 rūšys šertvūnų, apie 110 rūšių brijūnų, daugiau kaip 100 rūšių maršantijūnų skyriaus augalų. Yra 11 endeminių genčių (iš jų 6 priklauso arekinių šeimai) ir apie 70 endeminių rūšių augalų.

Apie 90 % šalies teritorijos užima miškai ir krūmynai. Drėgnieji miškai vyrauja kalnų šlaituose. Juos sudaro neaukšti, iki 16 m aukščio visžaliai medžiai, priklausantys randijos, mėklainio, dilenijos, vaterijos, kokainmedžio gentims. Priekalnių miškai auga vietovėse, kur storas dirvožemio sluoksnis (geltonžemiai, plytžemiai, geležaliuminžemiai, durpžemiai, pradžiažemiai), todėl juose rūšių įvairovė didesnė. Vyrauja orėjos, breksijos, iksoros, juodmedžio genčių medžiai ir krūmai. Nedidelius plotus užima sausieji lygumų miškai, juose daugiausia endeminių rūšių – seišelinė lodoicė, seišelinis pandanas. Uolų miškai ir krūmynai užima stačius granitinius šlaitus. Būdingi augalai yra seišelinis kokainmedis, seišelinis mėklainis. Daug endeminių žolinių augalų, priklausančių ąsotenio, kurkuligos, karpažolės gentims. Labai saviti upių pakrančių miškai, kuriems būdingi ūksminiai augalai (seišelinis taurėpapartis, seišelinė begonija, seišelinė ginura). Salų pakrantėse yra mangrovių.

Gyvūnija

Veisiasi drambliniai, žalieji, baliniai vėžliai, gekonai, chameleonai. Peri endeminės rojaus musinukės, ibiai, žuvėdros, šamos, fregatos, garniai ir kitų rūšių paukščiai. Vandenyse aplink salas yra 900 rūšių žuvų, tarp jų – ryklių, plekšnių, marlinų, paprastųjų jūrinių ešerių, buriažuvių, rajų, tunų. Gausu krevečių ir moliuskų (daugiau kaip 300 rūšių).

Aplinkos apsauga

Saugomos teritorijos užima 49,79 % Seišelių sausumos ir 26,1 % jūros akvatorijos ploto. Yra 10 nacionalinių parkų (4 salose, 6 jūriniai); didžiausias Morne Seychellois nacionalinis parkas (Mahé sala, įkurtas 1979, plotas 31,29 km²). 9 gamtos rezervatai.

Aldabros atolas ir Gegužės Slėnio gamtos rezervatas (Vallée de Mai Nature Reserve; Praslino sala) įtraukti į Pasaulio paveldo sąrašą (1982 ir 1983).

3 Ramsaro konvencijos (įsigaliojo 2002) saugomos vietovės (plotas 44 025 ha) – Aldabros atolas (2010), Port Launay (2004, Mahé sala) ir Mare Aux Cochons (2010, Mahé sala).

Seišeliai

Seišelių gyventojai

Seišelių konstitucinė santvarka

Seišelių partijos ir profsąjungos

Seišelių ginkluotosios pajėgos

Seišelių ūkis

Seišelių istorija

Seišelių švietimas

Seišelių žiniasklaida