Seišèlių istòrija
Ikikolonijiniai ir kolonijiniai laikai
Viduriniais amžiais buvo negyvenama teritorija. Nuo 9–10 a. lankoma arabų jūrininkų ir pirklių. 16 a. pradžioje, ieškodami jūrų kelio iš Europos į Indiją aplink Afriką, Seišelius atrado europiečiai (portugalai). 17 a. pabaigoje–18 a. pradžioje tapo įvairių Europos šalių piratų baze. 18 a. viduryje Seišelius pradėjo kolonizuoti prancūzai; 1756 atvyko pirmieji kolonistai iš Prancūzijos Maskarenų salų. Seišeliuose buvo pradėtos kurti plantacijos, kuriose dirbo vergai, atvežti iš Madagaskaro ir Rytų Afrikos. 1794 Seišelius užėmė Didžioji Britanija, 1810 paskelbė savo valda (1814 šią teisę oficialiai patvirtino Paryžiaus taikos sutartis). Seišeliuose įsigalėjo anglų ir prancūzų kalbos. 1814 Didžioji Britanija sujungė Seišelius su kita savo valda – Mauricijumi. 1835 Didžiosios Britanijos kolonijose panaikinus vergovę į Seišelius kėlėsi imigrantų iš Indijos ir kitų šalių.
Le Chantier pastatas Viktorijoje (20 a. pirmos pusės atvirukas, išspausdintas Vokietijoje, fotografas François Velis)
20 a. pradžioje atvyko arabų iš Mauricijaus. 1903 Seišeliai buvo atskirti nuo Mauricijaus ir tapo atskira kolonija, valdoma gubernatoriaus. Po II pasaulinio karo Seišeliuose sustiprėjo vietos gyventojų judėjimas už savo teises, kilo tautinis išsivadavimo sąjūdis. 1963 susikūrė Seišelių jungtinė liaudies partija (nuo 1978 Seišelių pažangusis liaudies frontas, vadovas F. A. René) ir Seišelių demokratinė partija (veikė 1963–77, vadovas J. R. M. Manchamas). Seišelių pažangusis liaudies frontas kovojo dėl nepriklausomybės ir socialistinės pakraipos reformų, Seišelių demokratinė partija – dėl integracijos su Didžiąja Britanija ir liberalių ekonomikos reformų. 1970 Didžioji Britanija išplėtė vietos gyventojų teises; per rinkimus į vietos parlamentą daugumą gavo Seišelių demokratinė partija, ministru pirmininku tapo J. R. M. Manchamas. 1975 Seišeliai gavo vidaus autonomiją.
Nepriklausomybės laikotarpis
1976 06 29 paskelbta Seišelių, kaip britų Tautų Sandraugos narės, nepriklausomybė; pirmuoju prezidentu išrinktas J. R. M. Manchamas, ministru pirmininku tapo F. A. René. Seišeliams buvo grąžintos Aldabros, Desroches’o ir Farquharo salos (jas 1965 iš Didžiosios Britanijos buvo išsinuomojusios Jungtinės Amerikos Valstijos). 1977 06 04 J. R. M. Manchamui būnant užsienyje F. A. René įvykdė valstybės perversmą; Seišelių prezidentu ir ministru pirmininku tapo F. A. René. 1977 patvirtinta nauja konstitucija, kuri įtvirtino vienpartinę politinę sistemą. Naujoji vyriausybė paskelbė socialistinės orientacijos kursą. 1977 Seišeliai su SSRS pasirašė kultūrinio ir mokslinio bendradarbiavimo sutartį. 1979, 1984, 1989 F. A. René buvo perrinktas prezidentu. 20 a. 9 dešimtmetyje įvairios politinės jėgos ir kariškiai kelis kartus nesėkmingai mėgino įvykdyti valstybės perversmą. 1981 grupė samdinių iš Pietų Afrikos Respublikos įsiveržė į Seišelius ir bandė užgrobti valdžią. 1991, spaudžiant Didžiajai Britanijai ir Prancūzijai, stiprėjant opozicijai šalies viduje, pradėtas demokratizacijos procesas. Šalyje pradėjo kurtis įvairios politinės partijos ir organizacijos. 1991 į Seišelius grįžo ir J. R. M. Manchamas, kuris atkūrė Seišelių demokratinę partiją. 1993 per visuotinį referendumą priimta nauja konstitucija, kuri įtvirtino šalyje prezidentinę valdymo formą. Tais pačiais 1993 įvyko nauji parlamento ir prezidento rinkimai, kuriuos laimėjo Seišelių pažangusis liaudies frontas, vadovaujamas F. A. René. Seišelių pažangusis liaudies frontas atsisakė marksizmo ir pradėjo kai kurias liberalias ūkio reformas. 1998 ir 2001 jis vėl laimėjo parlamento, o F. A. René – prezidento rinkimus. 21 a. pradžioje šalyje sustiprėjo opozicinės Seišelių nacionalinės partijos (įkurta 1994) įtaka. 2004 08 F. A. René atsistatydinus prezidentu tapo jo bendražygis Jamesas Alixis Michelis; 2006, 2011 ir 2015 jis buvo perrinktas, bet opozicinėms partijoms laimėjus parlamento rinkimus 2016 10 atsistatydino, užleisdamas postą viceprezidentui Danny Faureʼui. 21 a. pradžioje Seišeliuose pradėjo intensyviai plėtotis ūkis, kurio pagrindą daugiausia sudaro turizmas ir žvejyba.
Nuo 1976 Seišeliai priklauso Jungtinėms Tautoms, Tautų Sandraugai ir Afrikos Sąjungai.
Seišelių konstitucinė santvarka
Seišelių partijos ir profsąjungos