seisminė stotis

seisminė stotis

seismnė stots, vieta, kur sumontuota Žemės virpesius registruojanti aparatūra ir kur registruojami žemės drebėjimų sukelti virpesiai. Seisminės stoties aparatūrą sudaro vienas arba keli seismometrai (seisminiai jutikliai), seisminius duomenis registruojanti įranga, tikslų laiką skaičiuojantis įrenginys (nuo 20 amžiaus pabaigoje naudojami GPS imtuvai) ir kiti pagalbiniai įrenginiai. Seisminė stotis būna stacionari arba kilnojama.

Iki 20 amžiaus 9 dešimtmečio, kai seisminėse stotyse buvo naudojami analoginiai seismografai, buvo atliekamas seismogramų pirminis apdorojimas: fiksuojamas įvairių seisminių bangų pasirodymo laikas, amplitudė, dažnis ir kiti rodikliai (kai kuriose seisminėse stotyse budėdavo specialistai). 21 amžiaus pradžioje didžioji dalis seisminių stočių yra visiškai automatizuotos. Visi seisminėse stotyse registruoti duomenys persiunčiami į seismologijos centrus. Daugiau nei 150 modernių stacionariųjų seisminių stočių sudaro pasaulinį seismografinį tinklą, kurio duomenis laisvai realiu laiku galima pasiekti per IRIS (International Research Institutions for Seismology) duomenų pateikimo sistemą. 21 amžiaus 1 dešintmetyje visame pasaulyje buvo daugiau kaip 2000 stacionariųjų seisminių stočių.

Kilnojamoji seisminė stotis įrengiama laikinai tam tikrose vietose specifiniams uždaviniams spręsti: pakartotinų, mažesnės amplitudės žemės drebėjimų, dažniausiai kylančių iš to paties židinio stiprių žemės drebėjimų epicentruose kontrolei, ypatingos svarbos objektų (stambių hidroelektrinių, atominių elektrinių) statybos aikštelėse, už Žemės ribų (Mėnulyje, Veneroje, Marse ir kitur) ir panašiai. Seisminių stočių tinklų duomenys apibendrinami seismologijos centruose, sudaromi žemės drebėjimų katalogai, įvairūs žemėlapiai, leidžiami biuleteniai. Pastaraisiais dešimtmečiais pradėtos įrenginėti seisminių stočių sistemos skirtos perspėti apie galimas cunamio bangas, sukeliamas povandeninių žemės drebėjimų ir stiprius žemės drebėjimus, galinčius pakenkti svarbiems objektams (pramonės, komunikacijų, inžineriniams ir kitiems statiniams).

Lietuvoje pirmoji seisminė stotis (įkurta 1970) iki 1999 veikė Vilniuje Fizikos instituto teritorijoje. 1999 Ignalinos atominės elektrinės apylinkėse įrengtos 4 stacionariosios seisminės stotys – Ignalinoje, Didžiasalyje, Salake ir Zarasuose. Plataus diapazono stacionarioji seisminė stotis 2011 įrengta Paburgės kaime (Plungės rajono savivaldybės teritorija), o 2012 – Paberžės kaime (Kėdainių rajono savivaldybės teritorija). Šiuo metu Lietuvoje veikiančių seisminių stočių duomenys apdorojami Lietuvos geologijos tarnyboje.

588

766