seismnė žvalgýba, geofiziniai Žemės plutos tyrimo metodai, grindžiami dirbtinai sukeltų tampriųjų virpesių – seisminių bangų parametrų matavimu.
Sausumoje seisminės bangos sukeliamos sprogdinant trotilo (ar kitos sprogstamosios medžiagos) užtaisą, dujų mišinius, mechaniniais smūgiais, vibratoriais, jūroje – pneumatiniais arba elektrokibirkštiniais įtaisais. Sprogstamieji užtaisai galingesni, brangesni, bet pavojingi žmogui ir aplinkai. Seisminėje žvalgyboje tiriamos išilginės seisminės bangos, nes jos sklinda greičiau, beveik per visokias uolienas. Į Žemės gelmes sklisdamos seisminės bangos praeina įvairių uolienų sluoksnius; uolienų sluoksnių su skirtingu laidumu sandūroje dalis bangų atsispindi ir grįžta į žemės paviršių, dalis – lūžta. Gana tikslus (1–2 %) ir dažniausiai naudojamas yra atsispindėjusių bangų metodas – registruojamos seisminės bangos, vieną kartą atsispindėjusios nuo uolienų sluoksnių sandūros ir grįžusios į žemės paviršių. Tinka tirti uolienoms iki 7–10 km gylio.
seisminės žvalgybos schema: 1 – seisminė stotis, 2 – seismometrai, 3 – lūžusios seisminės bangos, 4 – slenkančios bangos, 5 – atsispindėjusios bangos, 6 – seisminių bangų šaltinis
seisminės žvalgybos jūroje schema
Lūžusių bangų metodas grindžiamas lūžusiomis seisminėmis bangomis, kurios tam tikru kampu kerta 2 geologinių sluoksnių ribą, dalį kelio slysta (slenkanti banga) sluoksnių riba ir lūžta antrą kartą. Šiuo metodu galima tirti gilesnius sluoksnius, bet jis ne toks tikslus. Dažniausiai naudojamos šių metodų įvairios modifikacijos. Seisminių bangų mechaninius virpesius fiksuoja seismometrai, keičia juos kintamąja elektros srove, perduoda į seisminę stotį, kurioje apdorojami, seismografais užrašomos seismogramos (pirminiai seisminės žvalgybos lauko dokumentai). Iš seismogramų sudaromi seismogeologiniai pjūviai, žemėlapiai. Seisminės žvalgybos rezultatai naudojami teritorijos seismiškumui nustatyti (seisminis rajonavimas), giliesiems Žemės plutos sluoksniams tirti, struktūroms, kuriose gali būti naftos, dujų, rūdų, požeminėms ertmėms rasti, požeminių vandenų lygiui nustatyti ir jų sankaupoms rasti, inžinerinėms ir kitoms reikmėms.
Seisminė žvalgybos atsispindėjusių seisminių bangų metodą pirmą kartą 1913 panaudojo Jungtinių Amerikos Valstijų išradėjas R. A. Fessendenas, lūžusių bangų metodą – 1919 vokiečių geofizikas Ludgeras Mintropas.
Lietuvoje seisminė žvalgyba naudojama nuo 20 amžiaus 6 dešimtmečio.