seismnės bañgos, Žemėje plintantys tamprieji virpesiai, kuriuos sukelia įvairios tamprios deformacijos Žemės gelmėse arba jos paviršiuje. Deformacijų šaltiniai būna gamtinės (žemės drebėjimai, ugnikalnių išsiveržimai, griūtys ir kita) arba dirbtinės (sprogimai, elektros iškrovos, vibracijos ir kita) kilmės.
Tempimo, gniuždymo ir tūrio deformacijos sukelia kietoje aplinkoje, skystyje ir dujose plintančias išilgines P (lot. primae – pirmos) bangas, šlyties deformacijos – tik kietoje aplinkoje galinčias plisti skersines S (lot. secundae – antros) bangas. Žemės paviršiuje išilginių ir skersinių bangų sąveikoje formuojasi paviršinės R (Rayleigh) ir L (Love’o) bangos.
Seisminių bangų greitis kietoje aplinkoje priklauso nuo aplinkos deformacinių savybių; pvz., P bangų greitis negiliuose nuosėdinės dangos sluoksniuose būna apie 2,5 km/s, Žemės plutos apatinėje dalyje apie 7 km/s, mantijoje – nuo 8 km/s iki 14 km/s. Sluoksniuotoje aplinkoje (pvz. geologiniame pjūvyje) seisminės bangos plinta pagal geometrinės seismikos dėsnius – sutikusios seisminę ribą jos atsispindi, lūžta, difraguoja.
Seisminės bangos registruojamos seismografais.
766