šeivamedis
šeivãmedis (Sambucus), šeivamedinių (Sambucaceae) šeimos augalų gentis. 10 rūšių. Šeivamedis paplitęs Europoje, Azijoje, Afrikoje, Šiaurės ir Pietų Amerikoje. Lapus metantis, dažnai nemalonaus kvapo krūmas, žemas medis arba daugiametė žolė. Lapai sudėtiniai, neporiniai plunksniški. Žiedai susitelkę į viršūnines šluoteles arba skėtiškos šluotelės pavidalo žiedynus. Vainikėlis su 3–5 skiautėmis, baltas arba gelsvas. Vaisius – juoda arba raudona uoga su 3–5 sėklomis.
žydintis juodauogis šeivamedis
Vaistinis augalas. Dažniausias juodauogis šeivamedis (Sambucus nigra), kanadinis šeivamedis (Sambucus canadensis), mandžiūrinis šeivamedis (Sambucus williamsii), peruvinis šeivamedis (Sambucus peruvianus), pietinis šeivamedis (Sambucus australis). Kanadinio šeivamedžio, juodauogio šeivamedžio, mėlynuogio šeivamedžio (Sambucus cerulea) vaisiai vartojami švieži, iš jų spaudžiamos sultys, gaminamas vynas. Daugelio rūšių šeivamedžio sėklos nuodingos. Šakelių šerdis naudojama mikroskopiniams pjūviams daryti. Lietuvoje 3 svetimžemės rūšys. Žolinis šeivamedis (Sambucus ebulus) labai retas. Juodauogis šeivamedis ir raudonuogis šeivamedis yra plintantys natūralizavęsi augalai.
juodauogio šeivamedžio vaisiai
849