sekis
sèkis, 14–18 amžiuje Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės teismo pareigūnas, veikęs prie valstybinių (centrinių ir vietos), bajorų ir Bažnyčios dvarų (tėvoninių) teismų. Teisėjo potvarkiu ar suinteresuoto asmens prašymu sekis oficialiai paliudydavo tam tikrus veiksmus arba įvykius, apžiūrėdavo teisės pažeidimo vietą, nustatydavo padarytos žalos dydį ir išduodavo nukentėjusiajam raštą, kurio pagrindu šis galėtų kreiptis į teismą, išvežiodavo teismo šaukimus, darydavo kratą įtariamojo namuose, sulaikydavo ir atvesdindavo į teismą kaltinamąjį, paskirdavo turto areštą, sustabdydavo svetimo miško kirtimą, šienavimą, laukų arimą ar derliaus nuėmimą, prižiūrėjo tvarką teisme, kviesdavo laukiančiuosius pas teisėją, prisaikdindavo besibylinėjančiuosius, tarpininkavo bylininkams susitaikant, padėdavo susigrąžinti įkeistą dvarą, aprašydavo globėjams valdyti perduodamą turtą, supažindindavo bylą laimėjusį asmenį su priteisto turto valdymu vykdant teismo sprendimą ir atlikdavo teisėjo kitus pavedimus. Per karo žygį prižiūrint sekiui iš gyventojų buvo imami maisto produktai ir pašarai kariuomenei išlaikyti. Sekio pareigos nebuvo etatinės – teisėjas galėjo paskirti sekiu bet kurį savo tarną, tarnybinį bajorą ar žemesnį vietos administracijos pareigūną. Sekio tarnyba truko, kol jis vykdė teisėjo pavedimą. Pagal vykdomo pavedimo pobūdį sekis istoriniuose šaltiniuose vadinamas įvairiais vardais: žvelgūnas, pasiųstinis, diečkus, važiuotojas, įvedantysis. Istoriografijoje kalbant apie sekį kartais vartojami terminai tekūnas, šauklys. Sekio, kaip oficialaus liudytojo, parodymai teisme buvo svaresni už visų kitų asmenų parodymus. Sekis privalėjo atlikti savo pareigas kartu su jo paties iš vietinių gyventojų parinktais kviestiniais, kurie padėjo jam ir buvo jo veiksmų teisėtumo liudytojai. Už sekio darbą iš suinteresuoto asmens buvo imamos teismo rinkliavos, dalis jų buvo naudojama sekio atlygiui už darbą. Sekis dažniausiai buvo skiriamas iš neprivilegijuotų luomų narių, bajorai nepasitikėjo juo ir prašė didžiojo kunigaikščio leisti jiems patiems rinkti sekį iš savo tarpo ir prisaikdinti. 1564–66 vykdant teismų reformą atsirado etatinis sekis prie įsteigtų luominių bajorų teismų (pavietų teismų), renkamas pavieto bajorų iš savo tarpo ir prisaikdinamas, dar žinomas kaip vaznys.
žvelgūnas; pasiųstinis; važiuotojas; įvedantysis; šauklys
1520