skla, sėjamoji medžiaga – pupinių, bastutinių, lininių ir kitų šeimų augalų sėklos, išaugusios iš sėklapradžio, vaisiai (javų grūdai, saulėgrąžos, cikorijos, grikių, kanapių riešutėliai) ar jų dalys (seradėlių vaisiaus dalys), sudėtiniai vaisiai (runkelių kamuolėliai; juos sudaro 2–3 ir daugiau tarp savęs suaugę vaisiai, kiekvienas jų turi po sėklą). Sėkla vadinami ir sodinimui naudojami gumbai (bulvių, bulvinių saulėgrąžų). Nuo sėklos kokybės priklauso išaugintos produkcijos kiekis ir kokybė. Pagal ūkinę vertę kultūrinių augalų sėklos skirstomos į krakmolingas (kviečių, miežių), aliejingas (linų, saulėgrąžų) ir baltymingas (pupelių, žirnių). Kai kuriose sėklose (aguonų, garstyčių, melisų, durnaropių, činčiberų) yra ir vaistinių medžiagų. Sėklų savybes tiria sėklotyra. Sėjamai ar parduodamai sėklai keliami veislės grynumo, sėklų švarumo ir daigumo reikalavimai. Pagal kokybinius rodiklius nustatomos sėklos kategorijos (selekcinė, superelitinė, elitinė ir kita). Sėklos išorinės savybės apibūdinamos forma, 1000 sėklų mase, daigumu, spalva, blizgesiu, kvapu, švarumu, drėgniu, ūkine verte. Sandara arba biologinės savybės priklauso nuo genotipo, veislės, veislės grynumo, kilmės. Tinkamų sėti ar sodinti pasėlių sėkla džiovinama, valoma, fasuojama. Javų sėkla laikoma specialiuose sandėliuose ant grindų arba maišuose, bulvių sėkla – sandėliuose, kaupuose, tranšėjose. Sandėliuose palaikoma optimali temperatūra, sėkla saugoma nuo mikroorganizmų, kenkėjų, kaitimo. Prieš sėją sėkla vėdinama, šildoma, kai kurių rūšių beicuojama, apdorojama mikroelementais, dražuojama, mirkoma, fermentuojama, skarifikuojama, stratifikuojama. Sėklos norma 1 ha išreiškiama daigių sėklų skaičiumi (milijonais) ir mase (kilogramais). Ji nustatoma pagal augalo mitybos ploto poreikius, auginimo tikslą, dirvožemio derlingumą, klimato sąlygas.
1021