sėklãgraužiai, vabalų (Coleoptera) būrio, straubliukų (Curculionidae) šeimos vabzdžiai, pažeidžiantys vyšnių, dobilų, beržų, eglių, uosių sėklas. Labiausiai žinomi vyšninis sėklagraužis, netikrasis dobilinis sėklagraužis, obuolinis sėklagraužis ir eglinis sėklagraužis. Vyšninis sėklagraužis (Anthonomus restirostris) yra 4–4,5 mm ilgio, rudai gelsvas, matinis. Antsparnių plaukeliai sudaro 2 šviesias skersines juosteles. Kenkia vyšnioms, trešnėms, ievoms, rečiau slyvoms. Paplitęs Europoje, Vakarų Azijoje. Žiemoja vabalai. Pavasarį jie iš pradžių minta vyšnių pumpurais, jaunais lapais ir lapkočiais. Susidarius uogų užuomazgoms patelės į jas deda kiaušinius. Lervos vystosi kauliukų branduolyje. Išsiritę vabalai išgraužia apvalias skylutes ir išlenda laukan. Pažeistos uogos greičiau pradeda sirpti, būna smulkesnės, deformuojasi. Lietuvoje dažnos 2 rūšys: netikrasis dobilinis sėklagraužis ir uosinis sėklagraužis. Netikrojo dobilinio sėklagraužis (Tychius picirostris) kūnas 2 mm ilgio, pailgai ovalus, juodas, apaugęs plonais balsvais žvyneliais. Antsparnių viršūnė dažnai ruda. Vabalai žiemoja dobilienose. Pavasarį kiaušinius deda į dobilų žiedų galvutes. Lervos minta sėklomis. Uosinio sėklagraužio (Lignoides enucleator) vabalai gegužės pabaigoje apgraužia uosių sėklas. Ten deda kiaušinius. Lervos rugsėjo mėnesį išsigraužia į išorę. Žiemoja dirvoje. Lėliukėmis virsta pavasarį.
-sėklagraužis