sėklãpradis (ovule), sėklinių augalų daugialąstis darinys, turintis moteriškąją gametą, apsauginius ir maitinamuosius audinius, iš kurių, paprastai po apvaisinimo, vystosi sėkla.
Magnolijūnų skyriaus augalų mezginėje esantis subrendęs sėklapradis susideda iš gemalinio maišelio, jį supančio gemalinio maišelio branduolio ir dvisluoksnio sėklapradžio dangalo (integumento). Sėklapradžio apdangale ties viršūne yra maža angelė – mikropilė, pro kurią prasiskverbia dulkiadaigis
. Sėklapradis sėklasaičiu prisitvirtinęs prie sėklasosčio (placentos). Pagal sėklasaičio tvirtinimosi vietą ir mikropilės padėtį skiriami 3 sėklapradžio tipai. Tiesinio (ortotropinio) sėklapradžio sėklasaitis tvirtinasi apačioje, mikropilė nukreipta į viršų (pvz., takažolės). Apverstinio (anatropinio) sėklapradžio mikropilė nukreipta žemyn, o išlinkęs sėklasaitis tvirtinasi viršuje (būdinga daugumai augalų). Lenktinio (kampilotropinio) sėklapradžio mikropilė palinkusi į šoną, sėklasaitis tvirtinasi maždaug ties sėklapradžio viduriu (būdingas gvazdikinių šeimos augalams). Pušūnų, cikūnų ir ginkmedūnų skyriams priklausančių augalų sėklapradis turi vieną sluoksnį, gnetūnų – dvisluoksnį sėklapradžio dangalą, po vieną arba du prisitvirtinę prie sėklažvynio (makrosporofilo). Po moteriškosios gametos apvaisinimo susidaro zigota, iš kurios vystosi sėklos gemalas, iš antrinio gemalinio maišelio branduolio – endospermas, iš sėklapradžio dangalų – sėklos luobelė. Sėklapradis virsta sėkla, iš mezginės susidaro vaisius.
sėklapradis: a – tiesinis, b – lenktinis, c – apverstinis; 1 – sėklasaitis, 2 – dangalai, 3 – branduolys, 4 – gemalinis maišelis, 5 – mikropilė
849