sėklãskiltė (cotyledon), augalų sėklos gemalo dalis – gemalinis lapelis – atliekantis apsauginę, sandėlinę ir siurbiamąją funkcijas. Sėkloms išdygus sėklaskiltė virsta fotosintezę vykdančiu skilčialapiu arba lieka po žeme ir, išeikvojusi maisto medžiagas, sunyksta. Sėklaskiltės skaičius yra svarbus požymis, pagal kurį galima nustatyti magnolijūnų skyriaus klases. Magnolijainių klasės augalų sėklose visada yra 2 sėklaskiltės, lelijainių – 1 sėklaskiltė. Kitiems skyriams priklausančių sėklinių augalų sėklaskilčių skaičius ne toks pastovus. Daugiausia sėklaskilčių yra pušūnų skyriaus augalų sėklose (pušies genties augalų 3–18, retai 24, eglės – 5–15, maumedžio – 4–6, kėnio – 4–10, kadagio – 2–6, tujos – 2), mažiau sėklaskilčių ir pastovesnis jų skaičius yra gnetūnų (efedros ir gneto – po 2), cikūnų (ciko ir zamijos – po 2) ir ginkmedūnų (ginkmedžio – 2–3 sėklaskiltės) skyriams priklausančių augalų sėklose. Daug endospermo turinčiose sėklose sėklaskiltės nedidelės, kartais plėviškos. Endospermo neturinčiose sėklose sėklaskiltės stambios, užima didžiąją sėklos dalį, jose kaupiasi maisto medžiagų atsargos. Daugumos lelijainių sėklaskiltė smarkiai pakitusi, virtusi tarp gemalo ir endospermo esančiu skydeliu, kuris atlieka siurbiamąją funkciją – iš endospermo siurbia maisto medžiagas ir perduoda dygstančios sėklos gemalui.
849