sėkldė (testis), žmogaus ir gyvūnų vyriškoji lytinė liauka, kurioje gaminasi vyriškosios lytinės ląstelės – spermatozoidai. Vyro sėklidė – porinis paplokščio ovalo formos organas. Abi sėklidės yra kapšelyje, pilvo odos išaugoje, kur ją supa pilvaplėvės dviguba kišenė – makštinis sėklidės dangalas. Vienos sėklidės ilgis 4–4,5 cm, plotis 2,5–3,5 cm (kairioji sėklidė dažniausiai yra didesnė), masė 20–25 g. Sėklides gaubia standus balzganasis dangalas, jo pertvarėlės dalija sėklidę į skilteles. Skiltelėse yra liaukinis audinys, susidaręs iš vingiuotųjų sėklinių kanalėlių, kurių epitelis gamina spermijus (nesubrendusius spermatozoidus). Tarpiniame jungiamajame audinyje, esančiame tarp kanalėlių, yra didelių daugiakampių liaukinių ląstelių grupės, kurios gamina vyriškąjį hormoną testosteroną. Šis hormonas lemia antrinių vyriškųjų lytinių požymių vystymąsi. Sėkliniai kanalėliai sėklidės viduryje sudaro sėklidės tinklą, iš kurio atsišakoja latakai į sėklidės prielipą. Jis yra 3 g masės darinys, esantis prie sėklidės užpakalinio krašto. Prielipas susideda iš susiraičiusio prielipo latako, kuris apačioje užsiriesdamas pereina į sėklinį lataką. Kartais pasitaiko vystymosi sutrikimas – kriptorchizmas, kai viena ar abi sėklidės nenusileidžia į kapšelį.
Primityvių daugialąsčių bestuburių lytinės ląstelės išsidėsčiusios įvairiose kūno vietose. Vienų (pvz., hidroidinių polipų) sėkla patenka į išorę suirus kūno sienelei, kitų (pvz., scifoidinių ir koralinių polipų, šukuočių) – per virškinamąjį traktą. Kirmėlių sėklidė yra savarankiškas organas, turintis sėklatakius (pvz., plokščiųjų kirmėlių). Nariuotakojų sėklidės porinės, su sėklatakiais. Daugumos moliuskų (išskyrus dvigeldžius) sėklidės neporinės, daugumos stuburinių – porinės.