sklinė mško plantãcija, tam tikra tvarka augančių rinktinių medžių želdynai, skirti vertingoms sėkloms auginti selekcijos tikslais. Sėklinė miško plantacija yra svarbiausias miško selekcinės sėklininkystės objektas. Veisimo tikslas – medžių palikuonių genetinių savybių gerinimas. Pirmosios sėklinės miško plantacijos buvo sukurtos po II pasaulinio karo Skandinavijos šalyse. Dėl atkuriamų miškų atsparumo, kokybės ir produktyvumo didėjimo jos greitai paplito daugelyje pasaulio šalių. 20 a. 9 dešimtmetyje jų buvo daugiau kaip 25 000 ha. Kai kuriose šalyse miškas atkuriamas tik (100 %) sėklinių plantacijų sėklomis.
Sėklinės miško plantacijos Lietuvoje
Lietuvoje 1963–64 įveistos paprastųjų pušų, 1964–1965 eglių, 1969–71 maumedžių, 1972 ąžuolų, 1997 juodalksnių, 2002–08 beržų, uosių, drebulių, miškinių kriaušių, miškinių obelų, guobų, vinkšnų pirmosios sėklinės miško plantacijos. Jos veisiamos iš vegetatyviniu būdu daugintų rinktinių medžių arba iš jų sėklinių palikuonių. Rinktiniai medžiai atrenkami didesnio produktyvumo medynuose pagal įvairius rodiklius: atsparumo (šalnoms, kenkėjams, ligoms, oro taršai, vidiniam puviniui, laukinei gyvūnijai), kokybės (stiebo tiesumo, šakotumo, šakų storio, šakų kampo, lajos formos, vilkūglių, medienos kokybės) ir produktyvumo (aukščio, skersmens, prieaugio, derėjimo).
paprastųjų pušų sėklinė miško plantacija
Dažniausiai sėklinės miško plantacijos veisiamos skiepijimo būdu iš klonuotų rinktinių medžių ir vadinamos kloninėmis sėklinėmis plantacijomis, kartais – iš sėklinių rinktinių medžių palikuonių ir vadinamos šeimų sėklinėmis plantacijomis. Sėklinės miško plantacijos, įveistos pagal fenotipinius požymius iš rinktinių medžių, priskiriamos pirmos kartos sėklinių plantacijų kategorijai. Jei pagal paveldimąsias savybes klonuojami bandomųjų želdynų rinktinių medžių palikuonys, tokios plantacijos skiriamos aukštesnei (aukštesnės kartos, arba generacijos) kategorijai. Siekiant išlaikyti sėklinėse plantacijose auginamų sėklų didesnę genetinę įvairovę, tarpusavyje mišrinama ne mažiau kaip 40 klonų arba 100 šeimų. Sėklinės plantacijos sklypas būna pakankamo dydžio, nes mažą sklypą sunku tinkamai prižiūrėti, mechanizuoti darbus, vėjas prineša daug svetimų žiedadulkių, kurios blogina sėklų genetines savybes.
Norint geriau izoliuoti sėklinę plantaciją nuo svetimų žiedadulkių, aplink įveisiama apsauginė 2–10 eilių juosta iš skirtingų rūšių medžių, kurie sulaiko atpučiamas žiedadulkes.
Sklypo dirvožemis parenkamas auginamai medžių rūšiai. Jis būna tam tikro drėgnumo, lygaus reljefo, tinkamas plantacijos priežiūrai ir sėklų ruošai, arti kelių, miško daigynų, gyvenviečių. Sėklų derlius ir kokybė priklauso nuo klonų rinkinio, jų išsidėstymo ir žydėjimo sinchronizacijos, lytinės asimetrijos (skirtingi genotipai skiriasi pagal formuojamų vyriškųjų ir moteriškųjų žiedų santykį), individualių (genetinių) sėklų produktyvumo savybių. Medeliai sėklinėse plantacijose sodinami tokiu atstumu, kad užaugę nesiglaustų lajomis.
Sėklinių plantacijų priežiūros priemonės
Agrotechnika, apsauga nuo laukinės gyvūnijos, ligų, kenkėjų ir medelių lajų formavimas, tręšimas, medelių augimo stabdymas mechaninėmis (kamieno užveržimas, šaknų pakirtimas) ir cheminėmis priemonėmis, papildomas apdulkinimas.
2891