sėklininkỹstė, augalininkystės ir verslo šaka, aprūpinanti ūkius gera kultūrinių augalų sėkla. Stengiamasi išlaikyti veislės grynumą, biologines derlingumo ir kitas naudingas ypatybes. Sėklininkystė glaudžiai susijusi su selekcija. Remiasi sėklotyros duomenimis. Teorinis sėklininkystės pagrindas yra genetika. Lietuvoje sėklininkyste rūpinasi augalų veislių selekcininkai arba jų atstovai, kontroliuoja Žemės ūkio ministerija ir jai pavaldi Valstybinė augalininkystės tarnyba. Sėklas daugina specializuotos sėklininkystės įmonės ir sėklininkystės ūkiai, veisles platina veislių selekcininkai ar jų atstovai, vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos sėklininkystės įstatymo ir kitų teisinių aktų reikalavimais. 19 a. pabaigos–20 a. pradžios sėklos buvo įvežamos iš užsienio valstybių arba naudojamos vietinės nekokybiškos. 1922 įkūrus Dotnuvos selekcijos stotį buvo paruoštos sėklų dauginimo schemos, pradėtos platinti naujos lietuviškos augalų veislės. 1928–1938 Sėklų kontrolės stotis veikė Žemės ūkio akademijoje Dotnuvoje, 1938–40 – Kaune. Po II pasaulinio karo sėklų kontrole rūpinosi respublikinė ir rajonų sėklos inspekcijos. Pradinio dauginimo sėklą augino Lietuvos žemdirbystės institutas, tolesnę superelitinę ir elitinę sėklą daugino mokslo įstaigų ir aukštųjų mokyklų eksperimentiniai ūkiai, susivienijimas Sėklos.
1931