sėklùtis (Leptospermum), mirtinių (Myrtaceae) šeimos augalų gentis. Žinoma apie 80 rūšių. Sėklutis paplitęs Australijoje ir Naujojoje Zelandijoje, Malaizijoje. Dauguma sėklučio rūšių yra Australijos endemai.
Visžalis, gausiai šakotas, 1–8 m aukščio krūmas, rečiau iki 20 m aukščio medis. Lapai smulkūs, kieti, lancetiški, linijiški, kartais kiaušiniški arba beveik apskriti. Žiedai taisyklingieji, pavieniai arba po kelis išaugę lapų pažastyse, 1–3 cm skersmens, išskiria daug nektaro. Vainiklapiai 5, kiaušiniški arba beveik apskriti, rausvi, raudoni, violetiniai, kartais balti. Vaisius – dėžutė.
Daugelio rūšių sėklučiai šilto klimato kraštuose auginami želdynuose kaip dekoratyviniai augalai, kitur – kaip kambariniai, gausiai žydintys augalai. Dažnai auginamas standžialapis sėklutis (Leptospermum coriaceum), kvapusis sėklutis (Leptospermum laevigatum), gauruotasis sėklutis (Leptospermum lanigerum), šluotinis sėklutis (Leptospermum scoparium), uolinis sėklutis (Leptospermum rupestre). Iš gelsvojo sėklučio (Leptospermum petersonii) ir paprastojo sėklučio (Leptosermum liversidgei) gaunami eteriniai aliejai, naudojami maisto, parfumerijos ir kosmetikos pramonėje. Šluotinis sėklutis yra vaistinis augalas, lapų dedama į arbatžolių mišinius. Lietuvoje kambariuose kartais auginamas standžialapis sėklutis, šluotinis sėklutis, uolinis sėklutis.
šluotinis sėklutis
849