sekmininkai

sekmninkai, penkiasdešitininkai, charizminis protestantų religinis judėjimas, kilęs 20 a. pradžioje Jungtinėse Amerikos Valstijose. Pavadinimas nuo Sekminių, per kurias apaštalai ir pirmieji krikščionys buvo pripildyti Šventosios Dvasios (Apd 2).

Doktrina

Doktrina yra dažniausiai konservatyvi protestantiška, bet įvairiose bendruomenėse nevienoda. Pripažįstamas Biblijos neklaidingumas, bet atmetama moterų kunigystė, pabrėžiama Šventosios Dvasios veikimo ir jos dovanų (pranašystės, kalbų aiškinimo, gydymo) svarba, glosolalija suprantama kaip būtinas Šventosios Dvasios krikšto ženklas, siektinas, bet neprivalomas išganymui, laukiamas greitas Jėzaus Kristaus antrasis atėjimas. Dažniausiai Krikšto sakramentas teikiamas tik suaugusiesiems visiškai panardinant, Komunija teikiama abiem pavidalais, bet vienų bendruomenių ji laikoma Paskutinės Vakarienės ir Kristaus prisiminimu, kitų tikima duonos ir vyno perkeitimu į Viešpaties kūną ir kraują per bendruomeninę maldą; kojų plovimas (Jn 13) kai kuriose bendruomenėse yra privaloma apeiga.

Bažnytinė struktūra yra kongregacionistinė arba sinodinė (vyskupinė).

Istorija

Sekmininkų judėjimo ištakos – 18–19 a. krikščioniški atsinaujinimo sąjūdžiai Jungtinėse Amerikos Valstijose, skleidę mokymą apie antrąjį palaiminimą – Šventosios Dvasios krikštą. Sekmininkų judėjimo pradininkai – metodistų pamokslininkas Ch. F. Parhamas (1873–1929) ir jo mokiniai W. J. Seymouras (1870–1922) ir T. B. Barrattas (1862–1940).

Sekmininkų judėjimo pradžia laikomi 1901, kai Ch. H. Parhamui ir jo mokiniams buvo suteiktas Šventosios Dvasios krikštas ir jie pradėjo melstis kitomis kalbomis (glosolalija). Jie tai laikė pirmuoju Šventosios Dvasios krikšto požymiu. Netrukus W. J. Seymouras Los Andžele įkūrė Apaštalinio tikėjimo Evangelijos misiją (Apostolic Faith Gospel Mission). Sekmininkų judėjimas išplito Šiaurės Amerikoje, 1906 įsikūrė Norvegijoje, iš čia išplito visoje Europoje. Dauguma protestantų Bažnyčių sekmininkų mokymą atmetė, kai kurios prisijungė. 1886 susikūrė Dievo bažnyčia (Church of God), 1897 – juodaodžių Dievo Kristuje bažnyčia (Church of God in Christ; didžiausia sekmininkų Bažnyčia Jungtinėse Amerikos Valstijose, apie 8,8 mln. narių; 2019). 20 a. pradžioje susikūrė Dievo asamblėjos (Assemblies of God, įkurtos 1914), vėliau jos susijungė į tarptinę Pasaulinę Dievo asamblėjų draugiją (World Assemblies of God Fellowship).

Kai kurios sekmininkų Bažnyčios suskilo – Švenčiausiąją Trejybę neigiantys Tik Jėzaus sekmininkai (Oneness Pentecostalism), Jungtinė sekmininkų bažnyčia (United Pentecostal Church), Pietų Amerikoje, Afrikos žemyne atsirado sekmininkų judėjimų, sumišusių su vietos religinėmis tradicijomis (Siono Kristaus Bažnyčia).

20 a. pabaigoje daugiausia Pietų ir Vidurio Amerikoje bei Afrikoje sekmininkų judėjimas itin išsiplėtė. Europoje sekmininkų bendruomenių daugiausia yra Rumunijoje, Italijoje, Rusijoje, Ukrainoje, Švedijoje, Norvegijoje, Vokietijoje. Veikia Pasaulinė sekmininkų sąjunga. Yra apie 250 mln. narių (2011).

Sekmininkai Lietuvoje

Lietuvoje sekminkų religinė bendrija veikė nuo 1906 Biržuose, įregistruota 1913, Vilniuje sekmininkai įsikūrė 1922, Žagarėje – 1932. 1931 įsteigta Lietuvos evangelikų krikščionų draugija (veikė visame krašte). Sovietų opupacijos metais kai kurios sekmininkų bendruomenės nunyko, kitos įstojo į 1944 dirbtinai sukurtą SSRS Evangelikų krikščionių ir baptistų sąjungą; dalis sekmininkų Bažnyčių veikė pogrindyje. 1989 sekmininkai išstojo iš baptistų sąjungos ir 1991 sudarė atskirą religinę bendriją – Lietuvos evangelinio tikėjimo krikščionių sąjungą (LETKS), centras Vilniuje. Ji bendradarbiauja su Švedijos, Lenkijos ir Vokietijos sekmininkais; nuo 1991 yra Tarptautinės evangelinio tikėjimo krikščionių asamblėjos, vienijančios Nepriklausomų valstybių sandraugos ir Baltijos šalių sekmininkus, nuo 1997 – Europos sekmininkų bendrijos, nuo 1999 – asocijuota Pasaulinės Dievo asamblėjos narė.

2016 tapo valstybės pripažinta religine bendrija. Aukščiausiasis Lietuvos evangelinio tikėjimo krikščionių sąjungos valdymo organas – kas 4 metai rengiamas suvažiavimas. Tarp suvažiavimų vadovauja Pastorių taryba, jos aukščiausiasis vadovas – vyskupas. Lietuvos evangelinio tikėjimo krikščionių sąjungai priklauso 21 bendruomenė, daugiau kaip 10 bendruomenių yra savarankiškos, yra apie 2000 narių (2011). Veikia mokymo įstaiga Vilniaus teologijos koledžas (įkurtas 1995).

473