sekrècijos, mineraliniai kūnai, susidarantys uolienų tuštumose, ant jų sienelių ilgainiui nusėdant kitos sudėties (koloidinei, amorfinei arba kristalinei) medžiagai ir jai kaupiantis centro link. Iš nevienalaikio hidroterminės arba hidrogeninės kilmės mineralinio tirpalo nusėdusios medžiagos sluoksniai būna skirtingos spalvos bei mineralinės sudėties, todėl susidaro koncentriškai sluoksniuota (juostuota) sekrecijos tekstūra. Uolienų tuštumos būna užpildytos visiškai arba iš dalies. Nedidelės (mažiau kaip 1 cm skersmens) sekrecijos vadinamos migdolėmis; jos randamos efuzinėse uolienose ir būna užpildytos ceolitu, chloritu, chalcedonu ir kitais mineralais. Stambesnių (2,5–30 cm ir didesnio skersmens) tuštumų – žeodų – viduje dažnai lieka ertmė, kurios sienelėse kristalizuojasi centro link orientuotų kvarco, kalcito, barito, įvairių sulfidų arba kitų mineralų kristalų drūzos. Lietuvoje sekrecijų (dažniausiai kalcito) yra ordoviko, silūro, devono ir permo sistemų karbonatinėse uolienose, rieduliuose.
agato sekrecija
-Migdolė; -žeoda; -sekrecija