sekszmas (lot. sexus – lytis), žmonių diskriminacija ir (ar) neapykanta dėl jų lyties ignoruojant asmens kitas savybes. Seksizmas dažniausiai siejamas su bet kokiu asmens išskyrimu ar vertinimu vien pagal jo lytį. Seksizmas gali būti tam tikro elgsenos modelio pagrindas ir individualiu, ir visuomeniniu lygiu. Seksizmu gali būti laikoma įsitikinimas, kad viena lytis yra viršesnė, svarbesnė ar vertingesnė už kitą, taip pat moteriškas arba vyriškas šovinizmas, mizoginija, mizandrija, ginofobija (moterų baimė), androfobija (vyrų baimė). Seksizmas gali būti nukreiptas prieš interseksualus (žmones su abiejų lyčių požymiais), transseksualus (lytį pakeitusius žmones). Seksizmas dažniausiai nukreiptas prieš moteris (tą rodo įvairūs sociologiniai tyrimai), vyrų dominavimas dažnai pasireiškia fiziniu, psichologiniu ir seksualiniu smurtu prieš moteris šeimoje. Seksizmas dažnai siejamas su prietarais ir stereotipais (pavyzdžiui, kad vyrai yra racionalūs, aktyvūs, nepriklausomi, o moterys – emocionalios, pasyvios, priklausomos), kartais pasireiškia nevienodu vyrų ir moterų darbo užmokesčiu ar įsidarbinimo galimybėmis. Moterys dažnai vertinamos pagal išvaizdą, seksualumo pabrėžimą. Seksizmo įvairios formos yra įstatymų draudžiamos daugelyje šalių, bet kai kur (pavyzdžiui, kai kuriose islamo šalyse) įstatymais reglamentuojamos su lytimi susijusios teisės, privilegijos ar pareigos. Manoma, kad seksizmui poveikio gali turėti įvairios religinės ar kultūrinės nuostatos. Su prieš moteris nukreiptu seksizmu kovoja feminizmas, kurio kritikai teigia, kad feministės nutolo nuo pradinių savo tikslų (pasiekti lyčių lygybę) ir siekia moterų galios bei vyravimo, platina mizandrines pažiūras. Su prieš vyrus nukreiptu seksizmu kovoja maskulinizmas (judėjimas už vyrų vyravimo visuomenėje pateisinimą). Su prieš interseksualus ir transseksualus nukreiptu seksizmu dažniausiai kovoja įvairių seksualinių mažumų judėjimai. Seksizmui prielaidų sudaryti gali tam tikras lyčių santykis. Kartais manoma, kad kai kurie lytiniai nusikaltimai (ypač prieš moteris) atliekami ne tiek dėl fizinio poreikio, kiek paskatinti seksizmo. Kartais seksizmu laikomas ir karo prievolės nustatymas tik vyrams (išimtis – Izraelis).
Daugumoje patriarchalinių visuomenių moterys buvo laikomos silpnąja lytimi, jos nebuvo pripažįstamos kaip teisės subjektai (pavyzdžiui, žemės nuosavybės, paveldėjimo teisėje), joms nebuvo prieinamas išsilavinimas, dauguma profesijų, dalyvavimas politiniame ir visuomeniniame gyvenime. Manoma, kad seksizmą sustiprino seksualinė revoliucija, kuri sukūrė vadinamąją sekso kultūrą, pavertusią moteris (rečiau – vyrus) seksualumo objektu, taip pat pornografijos (ypač vaizduojančios moterų pažeminimą) sklaida. Prieš vyrus ar kitus asmenis nukreiptas seksizmas susiklostė šiuolaikinėje visuomenėje.