seksoterãpija (seksas + terapija), psichoterapijos šaka, padedanti gydyti funkcinius lytinių santykių sutrikimus. Seksoterapijos pagrindas – tam tikrų užduočių kompleksas. Susideda iš 2 dalių: psichoterapijos ir farmakologinio gydymo. Nuo kitų gydymo metodų skiriasi tuo, kad gydymas yra individualus, tai yra kiekvienu konkrečiu atveju seksoterapeutas turi taikyti individualius, tik šiam pacientui tinkamus terapijos būdus, nes kiekviena seksualinė disfunkcija yra individuali, ją dažniausiai sukelia nepasikartojantys veiksniai ir atitinkamos jų kombinacijos. Seksoterapijos ciklui vadovauja vienas arba du, dažniausiai skirtingų lyčių, psichoterapeutai. Jie nagrinėja ir aptaria su abiem seksualiniais partneriais lytinio pobūdžio problemas. Psichoterapeutai kartu su seksualiniais partneriais aptaria kiekvienos užduoties atlikimą ir patirtus pojūčius. Atviras lytinių problemų aptarinėjimas padeda seksualiniams partneriams sumažinti įtampą, panaikinti baimės jausmą ir atkurti sutrikusią lytinę funkciją, praplėsti jų žinias apie seksualinius įpročius, seksualinę techniką, geriausią lytinio akto pozą, hiperseksualumą ir kitas su seksualumu susijusias problemas ir reiškinius. Kartais, dažniausiai lytinių nukrypimų (seksualinė deviacija ir perversijos) atvejais, kai jų neįmanoma išgydyti, pacientui patariama, kaip prisitaikyti prie socialinio gyvenimo. Seksoterapijoje vaistai dažniausiai būna pagalbinė priemonė, pavyzdžiui, judrios, greitai besikeičiančios psichikos žmonėms skiriamos nedidelės trankvilizatorių dozės, stipriai suvaržytos psichikos žmonėms – psichotroniniai vaistai. Jei žmogaus kraujospūdis žemas, rekomenduojami kraujospūdį didinantys vaistai (pavyzdžiui, sergant erekcijos sutrikimais), jei sumažėja lytinis potraukis, rekomenduojami johimbino preparatai (afrodiziakai), kurie didina seksualinį jautrumą, gerina lytinių organų aprūpinimą krauju, sergant hiperseksualizmu, taip pat kai kuriomis perversijomis, kurių neįmanoma išgydyti (pavyzdžiui, ekshibicionizmu), vartojami potenciją mažinantys vaistai. Be vaistų, taikomi psichoterapijos metodai: pokalbis, elgesio terapija, bendravimo terapija, autogeninė treniruotė, grupinė terapija, psichoanalizės seansai.

Seksoterapija kaip savarankiška psichoterapijos šaka susiklostė 20 amžiaus 8 dešimtmetyje. Profesionaliosios seksoterapijos pradininkai – Jungtinių Amerikos Valstijų ginekologas ir seksologas W. H. Mastersas, psichologė ir seksologė V. E. Johnson.

Papildoma informacija
Turinys
Bendra informacija
Straipsnio informacija
Autorius (-iai)
Redaktorius (-iai)
Publikuota
Redaguota
Siūlykite savo nuotrauką