navigacinio sekstanto schema
sekstántas (lot. sextans, kilm. sextantis – šeštadalis), prietaisas kampams matuoti. Navigacinis sekstantas laikomas rankoje. Susideda iš nejudamo veidrodžio A, kurio dalis skaidri, sukamo veidrodžio B, pritvirtinto prie alidadės C jos sukimosi centre, žiūrono D ir 1/6 apskritimo ilgio limbo E. Vieno objekto spinduliai (pvz., horizonto) į žiūroną patenka per veidrodžio A skaidriąją vietą tiesiogiai, kito (pvz., dangaus šviesulio) – po dviejų atspindžių. Alidadė (veidrodis B) sukama, kol žiūrono regos lauke objektų, tarp kurių reikia rasti kampinį atstumą, vaizdai sutampa. Kampas atskaitomas limbe (pvz., gaunamas šviesulio aukštis virš horizonto). Navigacinį sekstantą 18 a. pirmoje pusėje išrado Johnas Hadley (Didžioji Britanija) ir Thomas Godfrey (Jungtinės Amerikos Valstijos) nepriklausomai vienas nuo kito.
Visai kitaip atrodė iki optinių prietaisų atsiradimo naudoti dideli astrometriniai sekstantai. Juos sudarė kiek galima tiksliau sugraduotas limbas ir apie jo centrą sukiojama nutaikymo į šviesulį alidadė (vėliau pakeista žiūronu). Jų spinduliai kartais siekdavo dešimtis metrų. Šie sekstantai buvo tvirtinami prie mūro sienų, mažesni – prie metalinių rėmų. Seniausias žinomas astrometrinis sekstantas sukonstruotas 10 a. Irane. Didžiausio spindulio (40,4 m) sekstantas įrengtas 15 a. Ulugbeko observatorijoje Samarkande.
Ulugbeko astrometrinis sekstantas
906