seksuãlinė disfùnkcija, lytinio pajėgumo sutrikimas – lytinės funkcijos kokybiniai pokyčiai, negebėjimas atlikti kurių nors lytinių veiksmų arba reaguoti į lytinius dirgiklius. Gali būti nepakankamas lytinis jautrumas (nepajėgiama reaguoti į lytinius dirgiklius, sutrikęs reakcijos tempas), lytinis susijaudinimas (neadekvati reakcija į išorės ir vidaus stimulus), lytinis potraukis ir negebėjimas pasitenkinti. Vyrams dažniau sutrinka varpos sustandėjimas (erekcija) ir sėklos išsiveržimas (ejakuliacija), moterims – lytinis potraukis ir pasitenkinimas (orgazmas). Seksualinė disfunkcija vertinama kaip psichikos ir emocijų sferos pokytis, kurį lemia socialiniai kultūriniai ir anatominiai fiziologiniai veiksniai. Seksualinę disfunkciją gali sukelti stresas, nuovargis, nerimas, kasdieninė rutina, konfliktinės aplinkybės ir kitos neigiamos emocijos. Seksualinė disfunkcija gali rastis dėl širdies ir kraujagyslių ligų, makšties infekcijos, cukrinio diabeto, insulto, dubens uždegiminės ligos, išsėtinės sklerozės ar Parkinsono ligos. Šios ligos sutrikdo lytinių organų aprūpinimą krauju, nervinių impulsų perdavimą ir hormonų balansą. Sumažinti geismą t. p. gali ir kai kurie vaistai (pvz., antidepresantai). Kartais skausmingi lytiniai santykiai gali būti po gimdymo (pvz., atlikus cezario pjūvį). Senstant silpnėja lytinis susijaudinimas ir jautrumas dėl sulėtėjusios kraujo apytakos ir sumažėjusio makšties ir dubens organų aprūpinimo krauju, hormono testosterono (jis ir vyrams, ir moterims sukelia lytinį potraukį). Dėl seksualinės disfunkcijos sukeltų išgyvenimų keičiasi asmens pasitikėjimas savimi, tarpasmeniniai santykiai, socialinis bendravimas, kai kada žudomasi (vyrai 10 kartų dažniau negu moterys). Individuali seksualinė disfunkcija reiškiasi sueities eigos sutrikimais (erekcijos, ejakuliacijos – vyrui, lytinės parengties – moteriai; vaginizmas), orgazmo sutrikimais (nuo menkų iki anorgazmijos – moters negebėjimo patirti orgazmą per sueitį nepaisant lytinio susijaudinimo ir palankumo partneriui), potraukio sutrikimais (erotomanija, frigidiškumas). Seksualinių partnerių disfunkcija reiškiasi seksualine disharmonija (lytinis sutrikimas atsiranda dėl netinkamo partnerio: lytinių potraukių skirtybių, nevienodo lytinių reakcijų greičio, vieno iš partnerių neįprasto lytinio elgesio, lytinės patirties arba lytinės kultūros stokos), dispaneurija (seksualinis sutrikimas – skausmingas moters lytinis aktas ir negebėjimas patirti orgazmą santykiaujant su nuolatiniu partneriu), seksualine aversija (sunkiausias lytinio pajėgumo sutrikimas – nuolatinis ar pasikartojantis fobinis pasibjaurėjimas lytiniais santykiais, atsirandantis dėl nepasitenkinimo konkrečiu partneriu: nusivylus lytiniais santykiais su juo, jo asmenybės ypatybėmis, bodintis jo išvaizda, neįprastu elgesiu, dorovinėmis savybėmis). Seksualinė disfunkcija priklauso nuo įvairių veiksnių, ypač biofizinių (prigimtiniai, lemiantys lytinio potraukio jėgą, kryptingumą, lytinį elgesį, t. p. ir ligos), psichosocialinių (asmeniniai: bailumas, įtarumas, kaltės, savo menkumo jausmas, negebėjimas bendrauti), situacinių (trumpalaikiai: nuovargis, alkoholis, aplinka ir kitos konkrečios sąlygos).
Seksualinė disfunkcija gydoma vaistais, intervenciniu gydymu (pvz., implantuojamas penio implantas arba erekcija sukeliama vakuuminiais prietaisais), seksoterapija.