seksualinė partnerystė

seksuãlinė partnerỹstė, vyro ir moters lytinis ryšys. Partneriai – vyras ir moteris – sudaro vientisą uždarą sistemą. Seksualinė partnerystė lemia lytinę funkciją (šios funkcijos sutrikimą turi žinoti ir šalinti abu partneriai drauge), priklauso nuo kalbinio, arba verbalinio (kalbos manieros, turinio), ir neverbalinio (mimikos, gestų, judesių, psichinių vegetacinių reakcijų – atodūsių, nevalingų garsų) bendravimo. Neverbalinis bendravimas yra svarbesnis: seksualinė partnerystė gali nutrūkti, jei veiksmai neatitinka žodžių. Seksualinė partnerystė priklauso nuo asmenybių tarpusavio atitikimo – jų nuostatų, elgesio, gebėjimo bendrauti. Seksualinei partnerystei svarbi aplinkinių įtaka, visuomenės dorinės normos. Lenkų seksologas Z. Zaborowskis teigia, kad seksualinė partnerystė priklauso nuo asmenybių vienas kito vertinimo, lūkesčių, reikalavimų, emocinių nuostatų vienas kito atžvilgiu, jausmų – šie veiksniai nulemia partnerių elgesio tarpusavio priimtumą (toleranciją) ir pasitenkinimą. Pagal partnerių tarpusavio prisitaikymą skiriama išorinis (kiekvienas siekia patenkinti vien savo poreikius, neatsižvelgia į kito), asimetrinis (vienas tenkina savo poreikius, kitas pasyviai prisitaiko) ryšys, reaktyvioji (abu prisitaiko ir nepasitenkina) ir abipusė (atsižvelgdami į vienas kito poreikius vis dėlto tenkina savuosius) sueitis. Seksualinė partnerystė stiprėja dėl tarpusavio supratimo, informavimo apie savo poreikius, lūkesčius, siekimo patenkinti pirmiausia partnerį. Egoizmas žlugdo seksualinę partnerystę, sukelia seksualinę disharmoniją (lytiniai sutrikimai dėl netinkamo partnerio, lytinių potraukių skirtybių, skirtingų lytinių reakcijų greičio, vieno iš partnerių neįprasto lytinio elgesio, lytinės patirties arba lytinės kultūros stokos), kuri trikdo lytinius santykius, sukelia nepalankius santykius šeimoje, nepasitenkinimą partnerio asmenybės ypatybėmis. Harmonizuoti tarpusavio santykius gali padėti seksologai, psichologai.