seksuãlinė revoliùcija, intensyvūs lytinės doros pokyčiai Vakarų kultūroje 20 amžiaus 3–9 dešimtmetyje. Seksualinė revoliucija išplėtė toleruojamos lytinės elgsenos ribas, išplėtojo seksologijos mokslą, panaikino tabu daugeliui lytinių temų, apie kurias imta viešai diskutuoti žiniasklaidoje, kine, vėliau – ir internete. Seksualinė revoliucija pakeitė vyro ir moters vaidmenis šeimoje ir visuomenėje, lytinių santykių erotinis aspektas (malonumas) įgijo didesnę reikšmę ir atsiskyrė nuo dauginimosi funkcijos, imta daugiau eksperimentuoti sekso srityje, laisviau žiūrėti į homoseksualumą ir seksualumo kitas alternatyvias formas, poligaminius ryšius, lytinį gyvenimą iki santuokos ir net pilnametystės (lytinį gyvenimą pradeda ir pastoja vis jaunesni žmonės), kontracepciją, abortą (medicinos pažanga taip pat leido juos patobulinti), dažną sekso partnerių kaitą, atsitiktinius lytinius santykius, masturbaciją, nudizmą, pornografiją ir kita. Vis daugiau santuokų imta sudaryti meilės ir laisvo pasirinkimo pagrindu nebeatsižvelgiant į socialines ir dorines aplinkybes, bet pagausėjo ir ištuokų. Staigi lytinių papročių kaita išlaisvino lytinę elgseną nuo daugelio stereotipų, bet kartu sumenkino šeimos autoritetą ir funkcijas. Išpopuliarėjo partnerių gyvenimas drauge nesusituokus, padaugėjo neištikimybės atvejų. Laisvas požiūris į seksą paskatino mediciną atkreipti dėmesį į lytiškai plintančias ligas, todėl jų sumažėjo, bet dėl tolerancijos homoseksualumui išplito AIDS. Seksualinė revoliucija dar vadinama seksualiniu išsilaisvinimu.
Seksualinė revoliucija dažnai kritikuojama (ypač religinių institucijų ir bendruomenių) kaip iškreipianti dorą, slopinanti žmonių atsakomybę, skatinanti paleistuvystę, svetimavimą, ištuokas, netinkamą vaikų auklėjimą, dorinį nuopuolį, kontraceptinių priemonių verslo klestėjimą, menkinanti šeimą, populiarinanti lytinius iškrypimus, netradicinius lytinius santykius, virš tradicinių vertybių iškelianti sekso kultą, pornografiją, seksualumą. Seksualinė revoliucija taip pat kritikuojama antifeministų kaip griaunanti šeimos hierarchiją, skatinanti feminizmą. Maskulinizmo (judėjimo už vyrų vyravimo visuomenėje pateisinimą) šalininkai teigia, kad iki seksualinės revoliucijos vyriškumas buvo tapatinamas su ryžtingumu, stiprumu, o moteriškumas – su kuklumu, švelnumu, bet po seksualinės revoliucijos moterys įgijo teises reikšti su vyriškumu tapatinamas savybes, o vyrai neįgijo teisės reikšti moteriškųjų savybių.
Seksualinės revoliucijos tam tikrų užuomazgų galima aptikti Šviečiamajame amžiuje (pavyzdžiui, prancūzų rašytojas D. A. F. de Sade’as teigė, kad geismą nugali tik jo patenkinimas atmetus dorovę ir visuomenės įstatymus) ir Didžiosios Britanijos karalienės Viktorijos laikais (pavyzdžiui, anglų poeto A. Ch. Swinburne’o 1866 skandalingasis veikalas Poemos ir baladės / Poems and Ballads, kuriame gausu seksualinių ir homoseksualinių elementų). Vis dėlto tradiciškai seksualinės revoliucijos užuomazgos siejamos su austrų psichologo S. Freudo veikalais, kuriuose jis propaguoja seksualinį išsilaivinimą ir psichologines problemas sieja su seksualumu. Pirmą kartą seksualinės revoliucijos terminą 1929 pavartojo Jungtinių Amerikos Valstijų rašytojai J. Thurberis ir E. B. White’as veikale Ar seksas reikalingas? (Is Sex Necessary?). Manoma, seksualinei revoliucijai atsirasti poveikio turėjo Vakarų pasaulyje mažėjanti krikščioniškosios tradicijos galia ir dorinės vertybės, šiuolaikiniame pasaulyje plintančios laisvėjančios visuomenės, kurioms vis patrauklesnis atrodo eksperimentavimas ir populiarėjanti frazė laisva meilė. Per Šaltąjį karą daug Vakarų visuomenių ėmė priešintis tam tikram vyravusiam puritonizmui. Didelio poveikio seksualinės revoliucijos sklaidai turėjo televizijos atsiradimas ir didelis išpopuliarėjimas. Radijas, televizija kartu su žiniasklaidos kitomis priemonėmis padėjo sparčiai skleisti naujas idėjas tarp žmonių. Didėjantis raštingumas (vėliau – ir kompiuterinis) taip pat didino įvairios informacijos (taip pat erotinės, pornografinės) prieinamumą ir skatino alternatyvų mąstymą, tradicijų ir senų vertybių atsisakymą.
Seksualinė revoliucija glaudžiai susijusi su kontrkultūra, hipių, bytnikų judėjimais, teigiama, kad jie turėjo poveikio viena kitos plėtotei. Manoma, kad seksualinę revoliuciją paskatino ir nuo 20 amžiaus vidurio didėjanti moterų finansinė nepriklausomybė. Jungtinių Amerikos Valstijų kultūros antropologė M. Mead skleidė seksualinės revoliucijos idėjas, skatino tradicines šeimas taikytis prie šiuolaikiško, vakarietiško gyvenimo būdo. 1928 veikale Tapimas pilnamečiu Samoa (Coming of Age in Samoa) ji teigė, kad paauglių seksualinė laisvė padeda jiems lengviau pereiti iš vaikystės į suaugusiųjų gyvenimą. Austrų ir Jungtinių Amerikos Valstijų psichiatras W. Reichas skatino paauglių seksualumą, pasisakė už kontraceptinių priemonių, abortų, skyrybų prieinamumą, moterų ekonominę nepriklausomybę. Vokiečių ir Jungtinių Amerikos Valstijų filosofas H. Marcuse pabrėžė tikruosius žmogaus poreikius, kuriuos būtina patenkinti: nevaržoma kūryba, laisvė, meilė, laimė. Seksualinės revoliucijos padariniai vyrauja ir 21 amžiaus pradžioje Vakarų kultūroje, plinta visame pasaulyje, taip pat ir Lietuvoje.