sekta
sektà (lot. secta – kryptis, doktrina, mokykla), krikščionybėje – tikinčiųjų grupė, atsiskyrusi nuo Bažnyčios pirminės organizacijos ir turinti savitą doktriną, liturgiją, religinės bendruomenės organizaciją. Iki Vatikano II susirinkimo (1962–65) sektomis buvo vadinama krikščionių Bažnyčios, praktikuojančios M. Liuterio arba J. Kalvino mokymą.