sèktorius (lot. sector – atkertantis, atskiriantis), šalies ūkio dalis, turinti tam tikrų bendrų požymių, ekonominių ar socialinių bruožų, kurie leidžia mokslinių tyrimų ar praktinės ekonominės politikos tikslais atskirti ją nuo kitų šalies ūkio dalių.
Pagal ekonominę veiklą vykdančių subjektų nuosavybės formą kiekvienos šalies ūkį sudaro privatus sektorius, viešasis ir nevyriausybinių organizacijų (vadinamasis trečiasis) sektoriai. Pagal kuriamus produktus tradiciškai skiriami 3 sektoriai: pirminis (žemės ūkis, įskaitant miškininkystę ir žuvininkystę), antrinis (pramonė) ir tretinis (paslaugų sfera), iš kurio 21 a. pradžioje dažnai išskiriamas ir ketvirtinis sektorius – naujų technologijų, žinių, informacijos, kompiuterinių programų kūrimas, moksliniai tyrimai ir jų rezultatų praktinis diegimas. Šie sektoriai gali būti skirstomi į mažesnius (atitinkančius ekonomikos šakos sąvoką) pagal vykdomos ekonominės veiklos pobūdį, pavyzdžiui, finansų, transporto, gyvulininkystės, statybos sektorius.
ekonomikos sektorius; ūkio sektorius; trečiasis sektorius