sekuliarioji teologija

sekuliarióji teològija, protestantų teologijos kryptis. Kilo 20 a. 7 dešimtmetyje Jungtinėse Amerikos Valstijose ir Vokietijoje. Teigia, kad šiuolaikiniame sekuliariame pasaulyje krikščionybės tradicinė bažnytinė forma prarado reikšmę, todėl krikščionybė turi arba žlugti, arba rasti naujų formų. Sekuliarioji teologija išsirutuliojo iš vokieęių evangeliko teologo D. Bonhoefferio iškeltos nereliginės krikščionybės teologinės koncepcijos, yra susijusi su politine teologija. Nuosaikieji sekuliariosios teologijos atstovai (G. Vahanianas, H. G. Coxas, D. Sölle) plėtoja Dievo mirties teologiją ir teigia, kad krikščionybė turi grįžti prie tikėjimo į biblinį gyvąjį Dievą. Radikalieji sekuliariosios teologijos atstovai (T. J. J. Altizeris, W. Hamiltonas, P. van Burenas) laikosi ateistinės krikščionybės koncepcijos, teigia, kad Dievo mirties pripažinimas yra teizmo mirties pripažinimas ir būdas krikščionybei priimti pasaulį.